Vieną laisvą lapkričio vakarą prisėdęs aprašyti pirmųjų savo studijų savaičių užsienyje nesitikėjau, jog šis pasakojimas susilauks tokio dėmesio, – per tris mėnesius jį perskaitė daugiau nei 2 500 žmonių. Rašydamas neturėjau tikslo skatinti studijuoti užsienyje – greičiau tiesiog norėjau papasakoti, kaip gali mokslai vykti kitaip. Kaip bebūtų, netrukus pastebėjau, jog daugumai tas tekstas tapo tarsi vienu iš įrodymų, jog emigruoti mokslo tikslais verta.

Antroji pasakojimo iš Romos dalis – apie nepažįstamą žmogų, pasisiūliusį priimti į svečius ir pakeitųsi visą kelionę.