– Aš atrasiu tau dieną.
– Bet man nereikia dienos. Mes bendraujame ne dienomis, o valandomis. Atrasti dieną – tai tas pats, kas atrasti kelias valandas joje. Neieškok man dienos – tai per daug, kad surastumei greitai. Ieškoki man laiko.
– Aš atrasiu tau dieną, nes laiko dabar neturiu.
– O kas yra laikas? Kada jis prasideda ir kada baigiasi? Ar laiko padaugės, jei atsikelsi valanda anksčiau ar užmigsi valanda vėliau? Padaugės, juk tikrai padaugės, – aš galiu suskaičiuoti!
– Aš atrasiu tau dieną, nes dabar esu užimta.
– O kas yra užimtumas? Ar tai tas pats laikas, tik jau suplanuotas? Ne, tai daugiau nei laikas, nes laiko galima atrasti – aš jau tai įrodžiau. Mes visada esame užimti – net kai gulime lovoje ar žiūrime pro langą – mes užimti. Galime būti užimti daugybe dalykų ir aš tau – vienas iš jų. Bet galiausiai mes visada renkamės savo užsiėmimus. Net tada, kai atrodo, jog pasirinkimo nėra – mes jau būname jį padarę. Užimtumą lemia pasirinkimas, pasirinkimą – prioritetai, o prioritetus… Juos lemia tavo norai.
– Aš atrasiu tau dieną… Kai norėsiu atrasti.
,,Užimtumą lemia pasirinkimas, pasirinkimą – prioritetai, o prioritetus… Juos lemia tavo norai.“
Vienintele beda, kadtas pasirinkimas, kuris lemia uzimtuma, ne visada yra laisvas, kartais daugiau ar maziau priverstinis. Taip isivelusi klaida pacioj grandines pradzioj keicia visa rezultata.
Deividai, nesutinku. Mes visada renkamės. Daryti sprendimus verčia tik tavo paties norai (kažką gauti, kažko neprarasti).
Sakykime tu gauni ilgalaikį darbą prieš vasarai prasidedant. Atostogos tau dar nepriklauso. Atrodo, neturi pasirinkimo – negali niekur išvykti, nes turi visą vasarą dirbti.
Bet pasirinkimas yra – atsisakyti darbo ir eiti atostogauti. Kodėl to nedarai? Nes tavo prioritetas šiuo metu yra darbas, o ne atostogos. Kodėl? Nes šiuo metu labiau NORI užsidirbti (ar ką nors išmokti) nei atostogauti.
Gali sakyti, kad darbas yra prievolė ir negali nedirbti. Bet juk dirbi ne šiaip sau – nes reikia pinigų, o reikia – nes jų nori. Esu gyvenime sutikęs žmonių, kuriems pinigų nereikia – jų norai visai kitokie ir jei jie dirba – tik savanoriškai, padėdami kitiems ir už tai nieko negaudami – todėl, jog jie to nori.
Viskas, ką darai, kyla iš norų.
Bet kaip blogai, kai norų tiek daug, o laiko tiek mažai…
Prioritetus susidėlioji, o vis tiek jautiesi tiek daug praradęs…
Na, as turejau omeny, kad ne visada zmogus laisvas ir ne visada gali rinktis. Tavo isvardyti pvz yra laimingo zmogaus gyvenimais su jam priklausancia visiska paasirinkimo laisve. Tad jei nagrinetume tavo atveji, be abejoniu, mes visada renkames ir uzimtuma lemia musu norai…
Rimai, savo žodžiais man priminei Barry Schwartz on the paradox of choice iš TED (kurį tikriausiai esi girdėjęs). Žinau šį jausmą
Deividai, labai prijaučiu tavo nuomonei. galbūt taip, tu gali rinktis tai ką nori, bet kai žinai, jog tai pakenks kitų gyvenimui, kurių tu nenori skaudinti, tavo norai tau nebepriklauso. aišku tu gali „norėti“ juos įskaudinti, bet tai jau kvaila.
Kerniau. Taip, tavo atveju labiausiai reikia noro.
Pritariu Kerniaus nuomonei. Viską lemia mūsų norai. O jei norime kažko, kas gali kenkti kitiem žmonėm, tada verta gerai pagalvoti, ar tikrai laisvi esame
Pritariu visu 100%, kad viskas priklauso tik nuo mūsų pačių: tobulėjimas, pasirinkimas, bendravimas, svajonės ir dar daug kitų dalykų. Ne kas kitas , o mes patys nustatome bus tai ar ne bus.Ne kas kitas o mes turime prisiimti atsakomybę už veiksmus, kurie kartais būna l, neteisingi. Ne kas kitas, o mes turime pasigalvoti kai kažką skaudiname. Ne kas kitas , o mes turime padaryti išvadas ir priimti sprendimus,kad daugiau tokiu dalykų nebūtų. Visi žinote frazę: kaltas ne aš, kalta aplinka :)Savęs pateisinimui ir neįvykusiems ar įvykusiems faktams mes galime rasti n pateisinamų priežasčiu, tad gal vieną kartą liaukimės ir tą žaviają frazę tiesiog patobulinkime: kaltas aš, tikrai ne aplinka
„Užimtumą lemia pasirinkimas, pasirinkimą – prioritetai, o prioritetus… Juos lemia tavo norai.“ – kažkokia problema tada dabar su mano norais… Nes užimtumas labai keistas… pirmiau vakarėliai, tada darbas, tada studijos… o turėtų būti atvirkščiai… ir paskui graužia sąžinė :/
Jo, kai pagalvojame, kad viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Apskritai viskas, kuo tu būsi užaugęs, ką darysi. Kai pagalvoji, ištikro gali būti betkuom tik reikia tai padaryti, pasiekti ir būsi. Kad ir tas pats laikas, jis priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų pačių norų, tikslų. Kiek panorėsime tiek jo turėsime. Atrodo posūkis gvenime į kairę gali tave paversti kitu žmogumi, kita asmenybe, taip pat kaip posūkis į dešinę. Tiek tereikia. Viskas priklauso nuo tavo norų, prioritetų, svajonių, tikslų. Bet viskas yra tavo rankose, viską kūri pats tu.