RSS Facebook Twitter
7

Aukštojo mokslo reforma: kai viduje „gyvos problemos“

Jau ne vienerius metus kalbama apie pasikeitimų būtinybę Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Atrodo, galiausiai šiemet jie tikrai bus. Visi sutinka, jog reforma reikalinga, tik požiūriai išsiskiria dėl to, kas tiksliai turėtų būti keičiama. Mano manymu, sprendimai, kuriuos dabar ketina priimti Švietimo ir mokslo ministerija, aukštojo mokslo kokybės žymiai nepagerins dar ateinančius 10–15 metų. Kodėl?

Didžioji aukštojo mokslo problema

Jei paklaustumėte dėstytojo, kokią didžiausią dabartinę aukštojo mokslo problemą jis mato, atsakymas greičiausiai būtų toks: „Mažas mano atlyginimas“ (Ne, pasakyta tikriausiai būtų kiek gražiau: „Šiuo metu akademinį darbą dirbantys žmonės yra per mažai vertinami.“).

Jei paklaustumėte studento, kokią didžiausią dabartinę aukštojo mokslo problemą jis mato, atsakymas būtų trumpas: „Dėstytojai“.

Mėginant suprasti, pagal kurią – dėstytojo ar studento – viziją reforma rengiama, reikia pažvelgti į galimus sprendimus.

Sprendimas pagal dėstytoją

Norint, kad dėstytojas pasakytų, jog „aukštasis mokslas jau sutvarkytas“, reikia: gerokai pakelti studijų kainą, tenkančią kiekvienam studentui, ir surinktas lėšas padalinti rektoriams, prorektoriams, dekanams, prodekanams, katedrų vedėjams ir galiausiai kiekvienam, kuris save vadina dėstytoju.

Sprendimas pagal studentą

Siekiant, jog studentas būtų patenkintas aukštuoju mokslu, reikia: išmesti nevykėlius. Tik tiek. Jei žinai, kad moki už tai, kas tau pravers visą gyvenimą, tai padidėjusi studijų kaina tampa natūralia investicija į save, o tol, kol tau dėsto gyvosios aukštojo mokslo problemos, negali būti jokios investicijos – tai tiesiog pinigų išmetimas.

„Gyvosios problemos“

Didžiausią žalą švietimo sistemai daro dėstytojai, kurie ne tik nesugeba perduoti studentams vertingų žinių, bet dažnai neatlieka ir jokio vertingo akademinio darbo. Turbūt daugumoje ne privačių universitetų galima rasti tokių pavyzdžių.

Pažvelkime į tipinę „problemą“ giliau (remiuosi savo studijų patirtimi):

Amžius: 50–70 metų;

Lytis: nesvarbi;

Žinios, dėstoma medžiaga: vienpusiška, dažnai paremta rusiška (angliška? deja…) literatūra, skaityta prieš 10–20 metų;

Akademinė veikla: dėstoma medžiaga, ją kartojant daugybę metų, tampa „moksliniu pasiekimu“ ir išleidžiama knygos pavidalu universiteto leidykloje 150–300 vnt. tiražu;

Paskaitos: nuobodžios ir nenaudingos, dažnai nepalaikant jokio kontakto su auditorija (tas pats, ar ji tusčia, ar ne; ar kas nors klausosi, ar ne);

Klausimai dėstytojui paskaitų metu: didžiausias siaubas, išmušantis iš vėžių kelioms minutėms;

Tobulėjimas: koks? Žmogus jau dažniausiai jaučiasi nusipelnęs pensijos ir skaičiuoja likusius metus (nesvarbu, ar jų likę 10, ar 15).

Reforma, siekianti aukštojo mokslo kokybės

Taigi kas turėtų būti daroma norint, jog reformą pajustų ne tik dėstytojai dėl padidėjusių atlyginimų, bet ir studentai – dėl pagerėjusios mokslo kokybės?

1. Sumažinti universitetų skaičių

a) Dalį sujungiant, uždarant ar performuojant į kolegijas

Vargu, ar daug gabiausių Lietuvos abiturientų renkasi, pvz., Šiaulių ar Klaipėdos universitetus. Deja, tikriausiai neatsiras Švietimo ministro, kuris ryžtųsi šių aukštųjų mokyklų liesti – tai būtų galima prilyginti politinei savižudybei – turbūt nėra paprastesnio būdo tapti nekenčiamiausiu žmogumi tuose miestuose. Bet atsisakyti reiktų daugiau nei poros aukštųjų mokyklų.

b) Stojantiems leidžiant rinktis ne daugiau nei 5–6 specialybes

Dauguma žemesnio lygio universitetų surenka studentus, kurie savo stojimo prioritetų sąraše juos įrašė anaiptol ne tarp pirmųjų. Sumažinus leidžiamų pasirinkti specialybių skaičių, mažiausiai patrauklios studijų programos tiesiog nebesurinks studentų ir bus uždarytos.

2. Sutelkti geriausius dėstytojus keliuose Lietuvos universitetuose

Šiuo metu turbūt kiekviename universitete, kiekvienoje specialybėje yra studentų vertinamų dėstytojų (optimistiškas požiūris). Deja, tikriausiai retas studentus galėtų pasigirti, jog visi (ar bent jau didžioji dauguma) jį mokančių žmonių yra tikrai geri savo srities specialistai. Todėl visi geriausi dėstytojai turėtų būti sutelkiami keliose aukštosiose mokyklose, o ne padalinti kiekvienam universitetui po kelis ir apsupti gerokai žemesnio lygio kolegų.

3. Atsisakyti prastų dėstytojų visai arba juos perkelti į kolegijas

Turbūt esminė problema yra ta, jog dabar geriausi moksleiviai ne visada gauna geriausius dėstytojus (net jei stoja į garsiausius, seniausius, didžiausius universitetus). Užsienyje geri abitūros egzaminų rezultatai leidžia siekti gero išsilavinimo. Lietuvoje kol kas taip yra turbūt tik keliose srityse.

4. Jaučiant dėstytojų trūkumą, kviesti dėstyti praktikus – žmones iš verslo

Žinoma, tokie dėstytojai neužsiimtu akademiniu darbu, bet sudomintų ir įkvėptų studentus. Priešingai nei mano apibūdinti asmenys, kurie tiesiog demotyvuoja.

Kadangi mažai tikėtina, jog nors vienas iš šių punktų artimiausiu metu bus įgyvendintas, studentas reformą savo pinigine pajus jau dabar, o galva – po 10–15 metų, jei sistema išsivalys natūraliuoju būdu.

Nepraleiskite naujų tinklaraščio įrašų*

Gaukite juos tiesiai į savo el. pašto dėžutę

* – nes tingus šio tinklaraščio autorius juos rašo kartą per mėnesį

Atnaujinimai Facebook'e

Komentarų: 7

  • walker sako:

    toks klausimas mane kankina( siek tiek salutine tema)taip.. sumazinsime akademiniu istaigu skaiciu – naturaliai bus sumazintas ir studentu skaicius. stipriai isaugs skaicius jaunimo, kuris baiges mokykla nepaklius i universiteta ar kolegija. koki kelia jiems rinktis toliau? nelabai ka ir primastysi. ieskaisi darbo – jis greiciausiai bus nekvalifikuotas, mazai apmokamas. ir jokiu perspektyvu. juk cia ne amerika, kur galima normaliai gyventi is nekvalifikuoto darbo. ka valstybe pasiulys siems zmonems?

  • Kernius sako:

    Geras klausimas.

    Manau, kad didesnė dalis Lietuvos studentų turėtų mokytis kolegijose ir profesinėse mokyklose. Šiuo metu universituose studijuoja apie tris kartus daugiau žmonių nei kolegijose. Vakaruose viskas yra atvirkščiai. Bėda, kad universitetams priimant tokį skaičių studentų, į kolegiją ar profesinę mokyklą stoti daug kam yra „ne lygis“. O vis dėlto įgyti praktinę specialybę, mano nuomone, žymiai naudingiau nei studijuoti prastos kokybės vadybos studijas (turbūt populiariausias šalyje).

    Reziumuojant, mažinti reiktų universitetų skaičių, kad atsirastų nors kelios aukštosios mokyklos, siūlančios kokybišką mokslą. Mažėjant universitetų, daugiau žmonių rinktųsi kolegijas ir profesines mokyklas, nes jose studijuoti jau taptų normalus dalykas.

  • walker sako:

    tuomet reikia kazka daryti ir su profesinemis mokyklomis,n es siuo metu ten yra visiska netvarka. „profkese“ dabar mokosi tik tie, kuriuos ismeta is vidurines, na o baigti tokia mokykla reikia minimaliu pastangu.

  • […] tūkstančių žmonių studijuoja ar yra baigę verslo vadybos mokslus. Neabejoju, jog 4 metai lietuviškame universitete negali suteikti tiek žinių ir motyvacijos kurti verslą, kaip daug gyvenime pasiekusių žmonių […]

  • edita sako:

    nesutinku su tuo, kad reikia mazinti skaiciu specialybiu, kurias renkasi stojantieji. Visu pirma nepaklausios, bet reikalingos specialybes nera tas blogis, kuri reikia naikinti. Reikia mazinti paciu populiariausiu specialybiu vietu skaiciu, nes pvz ekonomikos, vadybos specialistu yra perteklius, ir baige sias specialybes dauguma zmoniu bus be darbo.

  • Algimantas sako:

    Jeigu būtų taip paprasta problemas nustatyti ir spręsti, kaip galvoja autorius, tai aukštojo mokslo reforma būtų suprojektuota ir jau įvykusi.
    Autoriui stinga elementaraus sisteminio mąstymo, todėl problemas jis mato paviršiniu empiriniu pavidalu. Jis ir tiesmukiškai kategoriškas, nes nesiremiama analitiniu argumentavimu.
    Visų pirma reikia sumodeliuoti studentą. Ko norime?
    • Specialisto.
    • Išsilavinusio žmogaus, piliečio
    • Asmens su aukštojo mokslo cenzu?

  • […] nesusijusių disciplinų teorinės žinios. Jau ilgai mokykloje dirbantys mokytojai dažnai pateikia atgyvenusias žinias (ypač tiksliųjų mokslų srityje, pvz. IT). Vadovėliai parašyti nuobodžiai (atsiverskite bet […]


WordPress Theme by TheBuckmaker.com