Šią savaitę galima dar kartą įsitikinti, jog Eurovizijos dainų konkursas nesikeičia: vėl tos pačios vienodos dainos su primityvia muzika, banaliais žodžiais apie meilę ir kelių mergaičių, vienodu ritmu judančiu fone, „išbliaunamu“ priedainiu. Sunku suprasti, kodėl beveik visos šalys siunčia tą patį. Ar tai įsitikinimas, kad kitokios dainos šiam konkursui netinka? Bet juk jau ne vieną kartą buvo įrodyta, jog laimi tie, kurie sugeba išsiskirti (šiuo atveju, turbūt nieko nėra paprasčiau). Sėdėdamas prie televizoriaus savęs klausiau, kodėl aš visa tai žiūriu. Pagavau save besitikintį atrasti naujų dainų, kurias norėtųsi išgirsti dar ir dar kartą. Nusprendžiau šiandien prisiminti tuos pasirodymus, kurie per visą Eurovizijos žiūrėjimo laikotarpį man įstrigo labiausiai.
Wig Wam – In My Dreams (Norvegija, 2005 m.)
Vanilla Ninja – Cool Vibes (Šveicarija, 2005 m.)
Urban Trad – Sanomi (Belgija, 2003 m.)
Sopho Khalvashi – My Story (Gruzija, 2007 m.)
Željko Joksimović – Lane Moje (Serbija ir Juodkalnija, 2004 m.)
Athena – For Real (Turkija, 2004 m.)
Sébastien Tellier – Divine (Prancūzija, 2008 m.)
Ruslana – Wild Dances (Ukraina, 2004 m.)
Aistė Smilgevičiūtė – Strazdas (Lietuva, 1999 m.)
Kas sieja daugumą šių dainų? Manau, kad savitas stilius, kuris iš dalies atspindi kiekvienos šalies muziką (žinoma, nekalbant apie norvegus, įkvėptus grupės KISS, ir estes, nusprendusias atstovauti šveicarams). Vis dėlto Eurovizija turi dvi didžiausias problemas: savo „standartą“ ir neobjektyvų balsavimą, kuris dažniausiai būna paremtas šalių kaimynystės ryšiais. Jei kiekviena valstybė, rinkdama atstovą į šį konkursą, negalvotų apie tai, kas jam „tinka“, o kas ne, ir vertinamos būtų ne šalys, o dainos, Eurovizija galėtų tapti daugiau nei proga pamojuoti savo vėliava visai Europai.
Na, tikrai panašiai mąstom.
Aš visai buvau pamiršęs „Vanilla Ninja“, tikrai visai įdomiai merginos pasirodė.
O Aistės balsas nuostabus be diskusijų, tik, gaila, liko neįvertinta.
O aš vakar Eurovizijos jau nebesijungiau. Ir šių metų lietuvių Eurovizinės dainos dar nei karto negirdėjau. Kuo toliau, tuo rečiau geros dainos šiame konkurse pasitaiko…
Apie Tavo išrinktas dainas – tris iš jų (Cool Vibes, My Story, Wild Dances) turiu savo PlayList’e, tačiau kai kurios nesužavėjo.
Pavyzdžiui pati pirmoji. Iš dainuojamosios pusės žiūrint, tai daina visai gerai skamba, tačiau Eurovizija yra tuo pačiu ir šou, kuriame daug lemia dainos pateikimas. Šiuo atžvilgiu Wig Wam pasirodymas man nepatiko. Mėgstu, kai galiu pasakyti atlikėjo lytį neieškodamas jo biografijos wikipedijoje. Tačiau metai iš metų tai darosi vis sunkiau. Ar čia tiesiog aš per daug konservatyvus?
Aišku tas lyties atskyrimas čia ne visai tiesiogine prasme. Pavyzdžiui Marijai Šerifovič (2007 m., Serbija) priekaištų iš šios pusės neturiu.
Manau, kad Sasha neblogai pasirode, jis bent muzikantas, pats sau daina parase, pagrojo ;D Profesionalumas jauciasi iskart, palyginus su kai kuriais siu metu eurovizijos atlikejais.
Is tu ka maciau, tai siu metu Kipras patiko, nors ir tas kaip visi kuriniai toks nuvalkiotas…
cool vibes pati geriausia, norejau kad laimetu
Man tai ziauriai musu atlikejas patiko,dar ir tas aleksandras rybakas visai nieko su ta sawo daina fairytail o kaip jum tai nezinau:-D