Vieną laisvą lapkričio vakarą prisėdęs aprašyti pirmųjų savo studijų savaičių užsienyje nesitikėjau, jog šis pasakojimas susilauks tokio dėmesio, – per tris mėnesius jį perskaitė daugiau nei 2 500 žmonių. Rašydamas neturėjau tikslo skatinti studijuoti užsienyje – greičiau tiesiog norėjau papasakoti, kaip gali mokslai vykti kitaip. Kaip bebūtų, netrukus pastebėjau, jog daugumai tas tekstas tapo tarsi vienu iš įrodymų, jog emigruoti mokslo tikslais verta.
Tikriausiai tarp tų skaitytojų buvo ir „Studentų eros“ redaktorius, kurio laišką neseniai gavau. Tie keli klausimai, kuriuos jis man uždavė, pasirodė puiki proga ne tik pabrėžti tai, ko labiausiai pasigedau studijuodamas Lietuvoje, bet ir priežastis, dėl kurių po metų Vilniaus universitete atsidūriau užsienyje, nors baigdamas mokyklą apie tai niekada negalvojau, – visada save įsivaizdavau studijuojantį gimtajame mieste.
Prisirašei tiek, kad sumąstė ir tave aprašyt
Sexsy foto ;o
Kernius jau pasižymėjo ne tik savo blog’e bet ir laikraštyje. Šaunuolis. Ką skaičiau tavo blog’e, tą perskaičiau ir laikraštyje. Atrodo nieko nepridėjo, nieko neatemė.
Na ką gi, tiesą pasakius ir aš nesitikėjau tokio Kerniaus žavumo ! Sveikinu sulaukus tokio populiarumo.
Na as nemanau kad Kernius yra zavus
Bet as esu isitikines, kad jo skleidziamos idejos apie studijas prisidės prie Lietuvos universitetu pazangos. Tikiuosi kad Lietuvos studentai pasisakite tokiu minciu prades daugiau reikalauti is savo studiju ir universitetu.
Nėra ir čia, Lietuvoje, taip blogai :p Tik kad Lietuvoje tarp studentų vyrauja mąstymas, jog dėstytojas viską turi išmokyti. Kaip ir tarp dėstytojų – kad studentai patys turi viską išmokti. Gerai, kad radai, kur Tave išmoko..
Neblogi straipsniai. Gražu skaityt. Nesi toks ir trenktas, kaip kad man atrodė
Ramūnai, dėstytojai mano universitete taip pat tavęs neišmoko. Šį pusmetį per dieną turiu vos porą valandų paskaitų (o kai kurių specialybių ketvirtakursiai – keturias paskaitas per savaitę), tad negali visko išmokti tik klausydamasis.
Atvirkščiai – visas tas laikas skiriamas savarankiškui mokymuisi, tik jis nėra toks, kaip mokyklos laikais: ryte eini į pamokas, o grįžęs popiet darai namų darbus – čia „namų darbus“ darai visą dieną su kelių valandų pertraukom, kai nueini į paskaitas.
Kuo skiriasi dėstymas? Per vieną įžanginių paskaitų vienas dėstytojas pasakė: „Mūsų tikslas nėra jūsų išmokyti. Viskas yra knyguose. Mūsų tikslas – per paskaitas jus sudominti taip, kad tas knygas atsiverstumėte“.
Iš tikrųjų jie tai ir daro, pradėdami nuo smulkmenų: visos prezentacijos paremtos tik esminiais sakiniais (o ne ištisais tekstais, kaip man būdavo Lietuvoje) ir iliustracijomis. Nesistengiama sugrūsti kuo daugiau. Svarbiausia – jog tai būtų įdomu, o tada jau pats studentas susiras daugiau.
Lygiai taip pat ir su užduotimis (tais „namų darbais“) – jos yra įdomios, jas norisi daryti. Pavyzdžiui, dabar kuriu programą vardu Eliza, kuri galėtų susirašinėti su žmogumi imituodama dirbtinį intelektą ir pateikti logiškus atsakymus į bet kokį tavo parašytą teiginį.
Svarbiausia, kai galiausiai mokaisi pats ir susiduri su bet kokia problema, visi tau nori padėti. Paskutiniu metu rašau laiškus savo dėstytojui vos ne kasdien ir visąlaik sulaukiu greito ir išsamaus atsakymo.
Taigi tavęs neišmoko, bet tave smarkiai paskatina mokytis ir visuomet padeda, kai jau tai darai.
Nežinau, koks tikslas gauti diplomą su 5, 7 ar 10 vidutiniu įvertinimu. Kaip suprantu, būsi ne tas žmogus, kuris programuos dieną naktį, kadangi VU buvai įstojęs kiek į kitokią specialybę. Taigi, turėtų užtekti lietuviško aukštojo diplomo ir asmeninės patirties (kurią gali kurti studijuodamas bet kur).
VGTU siūlo IT paslaugų valdymą mokytis, neatrodo labai nevykęs modulis. Dėstytojai nėra seni, arogantiški (pvz.: programavimo, finansų, ekonomikos), pakankamai laisvai bendrauja su studentais (ko nebuvo VGTU Elektronikos fak, buvom kiek šiuklių vietoj, dėstytojo geriau nieko neklausk, nes kitaip pajusi žvilgsnį, lyg į durnių). Kur dėstytojas tiesiog sako: kaip tu gali nežinot tokio dalyko? Ne esmė, kad jam jau per 70 metų ir jis vystėsi kartu su pirmuoju kompiuteriu, savo dalyką dėsto bene 40 metų, lengva jam kalbėt, kad aš kažko nemoku). Tikrai daug mokymo modulių reikia pertvarkyt, išmest sausą teoriją (būna dar tokių kriošenų: kai nemokėsi teorijos, nemokėsi ir praktiškai).
O kadangi VGTU ITPV specialybės modulis sukurtas tik 2008 metais – paskaitų turim minimaliai ir praktiškai nieko į pievas. Kompiuteriai, žinoma, ne imac, bet pakanka tokiai specialybei. Visos kompiuterių klasės atnaujintos (bent jau, kur aš lankiausi)
Kokią konkrečią perspektyvą matai iškart baigęs mokslus tame universitete? Ir kodėl to paties negali padaryti baigęs kad ir tą VU? (baigė draugas tą spec – tikrai be vargo, tiek, kad ten įstot aukštų balų reikia, o mokytis – minimaliai).
Ramūnai, atrodo, jog mūsų požiūriai į studijas gerokai skiriasi. Man universitetas nereikalingas tik tam, kad jį būčiau baigęs. Jeigu nereikia įdėti daug pastangų studijuojant ir gali baigti „be jokio vargo“, tai tuomet tokios studijos tik laiko gaišimas – įsivaizduok kiek kartų daugiau išmoksti ir sužinai, jei kiekvieną savaitę turi pristatyti po kelis darbus, prie kurių praleidi ištisas valandas, ir vėliau gauni detalius jų įvertinimus.
Vien vaikščiojimas į paskaitas savaime nieko neduoda. Knygos paskaitymas taip pat. Jei pradedi rašyti / ką nors kurti (priklausomai nuo studijų srities) pats, tada jau gali sakyti, jog kažką žinai. Jei ne – tai tik švaistai laiką. Tuomet geriau iškart eiti dirbt (gerbiu žmonės, kurie tai supratę metą studijas). Kam dėl to popieriuko keturis metus nuolatos kažkur važinėti, keltis anksti rytais, ar tuo labiau mokėti pinigus.
Aš nežinau, ką veiksiu, kai pabaigsiu. Nemanau, kad susidursiu gyvenime su situacija, kai pasakymas, jog baigiau universitetą, turės didelės reikšmės kokiam nors mano sutiktam žmogui, – yra daugybė kitų būtų įrodyti savo žinias ir sugebėjimus nei pasakyti, kad: „Aš esu baigęs tokią ir tokią studijų programą; įgijau tokį ir tokį laipsnį“.
Kitaip sakant, man perspektyvos ir „karjera“ nerūpi, kad ir kaip tai beskambėtų. Šiuo metu likčiau savo universitete, net jei jie man už tai neduotų jokio diplomo. Vargu, ar gyvenime dar tūrėsiu progų išmokti tiek daug naujo per tokį trumpą laiką.
Kodel metei VIS studijas ? ;(
Tikriausiai, kad skiriasi. Žmonės, tokie, kaip Tu (kurių gyvenimo tikslas yra tik žinios), sugeba įstoti, kur jiems reikia.
O paprastiems, standartiniams lietuviams užtenka to, ką gauna čia. Pvz – man
Popierių gausiu tik dėl to, kad darbdaviui „ant širdies“ būtų geriau, o dėl savo tobulėjimo – tai jau mano reikalas.
Kiekvienam savo..
Niežti liežuvis pasisakyti. Čia jau bus žodžiai iš mano pusės, gal Kernius taip nemano, bet:
Paprasti standartiniai lietuviai… Svarbu baigti, gal net nesvarbu ką ir kaip? Apsaugok likime nuo, pavyzdžiui, gydytojų su tokiu požiūriu. Kažkaip man tai asocijuojasi su flegmatišku plaukimu pasroviui ir gyvenimu be ugnelės. Be jokios meilės savo darbui. Paprasti standartiniai lietuviai… Taip, gal todėl pas mus daug melancholijos ir tingėjimo.
Aš pati baigusi mokyklą šausiu į D. Britaniją. Taikysiu į St Andrews ir manau, kad man tikrai gali pavykti. Ruošiuosi jau dabar, nors liko dar daugiau nei metai. Labai jau hiperbolizuotas tas pasakymas „Žmonės, kurių gyvenimo tikslas yra tik žinios“. Argi gali būti tikslas tik žinojimas? Man kaip tik atrodo, kad žmonės, kurie nori daugiau, siekia ne tiek sauso žinojimo, kiek pačio tobulėjimo.
Gyvenimas yra gražus tralia lia lia! o protingi žmonės-nelaimingi ! maziau mokslu – daugiau gyvenimo !
Šiaip stipriai stoviu Kerniaus pusėje.Man taipogi liko dar metai su trupučiu iki mokyklos baigimo, planuoju į užsienį taipogi lėkti.Ne tik todėl, kad Lietuvoj mokslas prastas(ir dėl to) Tačiau šiaip norisi paįvairinti gyvenimą, sutikti kitokių žmonių, nusibodo visą gyvenimą tas pats..
Na man karjera šiek tiek rūpi, tačiau ji yra antram plane.Pirmajame įdomus gyvenimas, darymas tai kas patinka, ne tai ką reikia daryti.Dar geriau jei šie dalykai sutampa.
Žodžiu važiuosiu į užsienį, bus linksma ir įdomu tikėkimės, nepatiks – mesiu.Visas gyvenimas prieš akis, laiko užteks
Tomai, irgi 11-okas kaip suprantu?
ir kur konkrečiau nori lėkti?
Jo 11-okas. Kur lėkti dar ne visiškai nusprendžiau.Pagrindiniame plane stovi Danija, kastu.Žinoma dar info ieškosiu ir jei rasiu ką įdomesnio, pirmyn.Nežiūriu į mokslą labai rimtai, tiesiog kur vėjas papūs ten ir nuplauksiu (žinoma ieškosiu kur mokslas nemokamas, nematau prasmės mokėti už tai, už ką galima nemokėti, ypač kai nesu ponas turtingasis)
Sveiki, Kerniau,
Turbut Jums bus keista, taciau Jums raso busimo studento Skotijoje mama:-). Galbut neturesiu kitos tokios progos Jums padekoti, tad SIRDINGAS JUMS ACIU UZ TA DARBA,KURI DAROTE.O darote ji taip nuosirdziai ir atsakingai, kad niekuo abejoti netenka. Jusu pasakojimai man buvo tarsi kelrodis. Sunus nezinojo ka studijuoti(kaip ir daugelis jo bendraamziu), o as nenorejau, kad jis isvaziuotu(mums jis vienturtis). Deka Jusu rasiniu ir pasitikejimo Jumis,dabar as rami ir laiminga.
Kuo didziausios Jums sekmes. Lauksim nauju temu. Ir niekada nepamirsiu sio vardo, kurio niekada anksciau nebuvau girdejusi. Renata. Vilnius
„Ko vertas žmogus, kuris nesiekia patobulinti pasaulio?“ Aš visiškai pritariu Kerniui, studijos – geriausias laikotarpis žmogaus gyvenime, nes per trumpą laiką gali gauti tiek žinių, kiek kitas per gyvenimą neįgauna, žinoma, tam reikalinga tam tikra aplinka
Aš taip pat norėčiau padėkoti Kerniui už šį nuostabų blog’ą. AČIŪ
Mantai, vertas greičiausiai to paties ko aš ir tu.Viena yra siekti, kita – padaryti.Ir tikrai aš siekio nelaikau labai ypatingu dalyku, visi siekia, visi susimauna, toks tas gyvenimas,patobulina tik keli minios.Žinoma pasaulio patobulinimu nelaikau kambario išsiurbimo ar darom2010 sudalyvavimo.
Dėl studijų puikumo čia subjektyvu, vieniem gera studijuoti, kitiems dirbti…
Man tai iš vis beviltiškai ta Lietuva atrodo…
Didelė pagarba, tau žmogau, už šią informaciją!
Kerniau, pagarba tau
Praktiskai sutinku su viskuo, ka rasei, o kam nepatinka tegu gyvena taip kaip jie nori. Tikiuosi tave isgirs ir daugiau jaunu zmoniu, kurie nori buti kazkas daugiau, nei pilka minia siekiancio popieriaus lapo (uni diplomo)
Gražus ir protingas – svajonių vyras ——> ♥♥♥
)))