Paskutinę metų dieną noriu pasidalinti savo pamąstymais apie ateitį. Kiekvienas kalbėdamas apie Lietuvos padėtį – tiek ekonominę, tiek politinę – yra linkęs kritikuoti, pabrėžti tai, kas yra blogai, bet dauguma nutyla, paprašius pateikti savo pasiūlymus. Aš uždaviau sau labai konkretų klausimą, kuris aplenkia visus tuščiažodžiavimus: jei turėtum pinigų, kuriuos norėtum skirti, kad Lietuvai būtų geriau, – kaip juos panaudotum?
Dažniausiai pasiturintys žmonės užsiima labdara. Aš tuo netikiu – netikiu jos nauda, žvelgiant plačiau, – jei nori prisidėti ne prie vienos siauros žmonių grupės, bet prie visų gerovės. Niekas iš esmės nepasikeis, jei paaukosi pinigų vaikų namams ar dalinsi maistą nemokamai – kitą dieną jiems vėl reikės tavo aukų.
Yra labai geras pasakymas: tu gali žmogui duoti žuvį arba gali duoti meškerę, kad jis pats tos žuvies galėtų pasigauti.
Jei skirti pinigus ir laiką – tai turi būti ne dovanojimas to, kuo pasinaudojęs žmogus lieka tame pačiame taške ir laukia kitos dovanos, o kažkas, kas užvestų ir išjudintų jį taip, jog pats žmogus sau (ir kitiems) galėtų gerovę kurti.
Norint, jog nebūtų tokių dundukų, kurie tik skundžiasi kaip viskas blogai, kaip jų niekas nevertina ir kaip jie tuoj emigruos, reikia protingų žmonių. Dažniausiai skundžiasi tie, kurie patys nieko nesugeba ir nežino kuo užsiimti, – tada kaltina kitus. Jiems Tarybų Lietuva būtų buvusi ideali valstybę – juk ten kiekvienam žmogui duodavo darbą ir visi buvo lygus – todėl joks dundukas nesiskųsdavo, nes galėdavo gerti, plavinėti ir vis tiek darbą turėdavo bei atlyginimą už nieką gaudavo.
Norint, kad Lietuvoje būtų daugiau protingų žmonių, reikia, kad jie turėtų iš ko mokytis. Teoriškai, geriausia vieta per trumpą laiką įgyti daug žinių yra universitetas. Praktiškai – Lietuvos universitetai šiuo metu tokia vieta vadintis negali. Kodėl? Nes dėsto sovietiniai dėstytojai. Jų žinios, darbo suvokimas ir požiūris į studentus yra perimtas iš žmonių, kurie jiems patiems dėstė prieš 30-50 metų. Dauguma jų nemoka anglų kalbos ir nežino (o gal ir nenori žinoti), kas dedasi pasaulyje, – nebent tiek, kiek išverčia koks naujienų portalas ar parašo kolegos profesoriai iš Rusijos. Dėl to jų dėstoma medžiaga nesikeičia dešimtis metų.
Tad pirmiausia reikia nutraukti tą sovietinių tradicijų perėmimą. Dėl to, manau, kad yra labai gerai tai, jog viena karta įgis išsilavinimą užsienyje – jie grįš žinodami, kaip studijos vyksta Vakaruose, nesugadinti sovietinio požiūrio ir įpročių. Gabiausias Lietuvos jaunimas jau dabar studijuoja Cambridge, Oxford ir kituose geriausiuose pasaulio universitetuose (ir netgi yra jų pirmūnai).
Protingi išvyksta, kad tokiais ir išliktų, – kad netaptų vidutinybėmis. Ne, nesakau, kad Lietuvoje visi tampa, bet tu turi būti labai stiprus, kad aukštasis mokslas Lietuvoje tavęs nepalaužtų ir nepriverstų jaustis eiliniu – nieko ypatingo nesugebančiu, tokiu kaip kiti (o iš tikrųjų kiekvienas kažką sugeba, jei tiki savimi, – tik tas tikėjimas dažnai universitete nužudomas, kai pažiūri į tuštutę iš kairės, kurią dėstytojai už mintinai iškaltą teoriją laiko kurso pirmūne). Žinau daugybę gabių žmonių, kuriems reikėjo iššūkių, bet universitete jie gavo tik užduotis pritaikytas vidutiniokams, – tokias, kad „nebūtų per sunkios visiems“. Tas užduotis spręsdami iš gabių ir daug žadančių jie tais vidutiniokais ir patapo. Užsienyje geras dėstytojas niekada neduos užduočių, kurios tau būtų lengvos – nes tu tada tiesiog netobulėji – todėl gabus studentas visada turi kur kilti aukščiau, – maksimalų įvertinimą (kuris reiškia: „geriau neįmanoma“) gauti yra labai sunku.
Aš kalbu apie tuos protingus žmones todėl, jog jie dažniausiai iš visų lieka dalintis savo žiniomis su kitais – dirbti universitete.
Pagrindinis iššūkis yra padaryti, jog jie liktų ne užsienio universitetuose, o pabaigę grįžtų į Lietuvą – tuomet daugiau niekam nebereikės išvykti dėl studijų kokybės, jei mes turėsime gerus dėstytojus ir Vakarietišką požiūrį į studijas gimtinėje.
Geri dėstytojai reiškia, jog pabaigęs mokyklą jaunuolis patekęs į jų rankas gali išmokti ir sužinoti daugybę naudingų praktinių savo srities dalykų – įgyti žinių, tapti geru specialistu.
Dabar universitetus baigę studentai dažnai žino ne ką daugiau nei prieš ketverius metus pabaigę mokyklą (vieno gerais balais Vilniaus universitetą baigusio studento žodžiai: „Aš nežinau, kokios srities specialistu galiu vadintis ir ką dabar galėčiau tikrai gerai dirbti“). Todėl šiuo metu Lietuvoje studijas baigusiems žmonėms dažnai sunku rasti darbus, jie gauna mažus atlyginimas, yra nelaimingi ir tuomet važiuoja braškių skinti į Ispaniją.
Dėl šios priežasties aš manau, kad esminis dalykas tiek žmogui tiek valstybei yra universitetas. Jei mes turėsime gerų dėstytojų, bus tiek gerų informatikų, tiek gerų ekonomistų, tiek gerų matematikų, teisininkų, gydytojų – galiausiai bus protingų, išsilavinusių žmonių, kurie galės valdyti valstybę.
Taigi, jei man reikėtų pasirinkti vieną sritį, kuriai skirčiau pinigus, kad Lietuvai būtų geriau, – ji būtų užsienyje doktorantūros studijas pabaigusių lietuvių skatinimas grįžti namo – geri atlyginimai, geros darbo sąlygos. Kiekvieno lietuvio prioritetas išlieka Lietuva, bet bet kokius patriotiškus jausmus užgoš tai, jei grįžęs dėstytojauti į Lietuvos universitetą turėtum vergauti už porą tūkstančių, kai užsienyje tau siūlo dešimtis.
Be to, svarbu skirti pinigus ne universitetui, o konkretiems asmenims tiesiogiai. Kai Lietuvoje skiri pinigus įstaigai, tai jie nusėda administruojančių ir nieko naudingo neveikiančių funkcionierių kišenėse. Kelti atlyginimus visiems dėstytojams vienodai, kai pusė jų – drįstu drąsiai teigti – yra vargiai to verti, taip pat iš dalies būtų pinigų švaistymas, skatinantis sovietinius dėstytojus pasilikti darbe ir neužleisti vietos jauniems žmonėms.
Reziumuojant, mano nuomone, geriausias sprendimas būtų organizacija, kuriai norintys į Lietuvą grįžti doktorantai galėtų teikti prašymus ir gautų nuolatinę paramą. Jei jos nesugebės sukurti valstybė tuomet, kai dabar išvykstantys abiturientai mokslus jau baiginės ir spręs apie savo ateitį, mielai ją imsiuosi kurti pats.
Spėju, kad tik būsimas doktorantas gali parašyti, kad neverta šelpti vaikų namus ir pinigus geriau skirti doktorantams.
Ne, neketinu baigti daugiau nei bakalauro, o vaikų namuose savo noru esu gyvenęs kelias savaites ir mačiau juos iš vidaus.
Šiaip yra tiesos teko baigti VGTU bakalauro studijas ir po jų pasijutau kaip vidutinė darbo jėga – sukurta atlikti patikėtus uždavinius. Gerai, kad užėjo krizę ir buvo laisvo laiko vėl susivokti, kad pats gali sukurti daug dalykų.
O dėl doktorantų finansavimo, tai abejoju, nes gi ilgas procesas. Geriausia duoti tam pačiam studentui kūrybingiau mąstyti suteikiant jiems naujausias mokslo knygas ir viskas pats studentas atsirinks.
Gal tai nuskambės labai politiškai, bet… Ar Tu norėtum grįžti į valstybę, kur spaudžia, vagia, plėšikauja iš pensininkų ir invalidų? Kodėl norima duot per galvą žmogui, kuris be šalmo?
Neišsigalvoju, mano tėtis buvo visiškai paralyžuotas,neįgalus perrašyti turto, to pasekoje ,,jis“ mokėjo turto mokestį, kuris siekė daugiau nei penkis šimtus litų. Dar reikėjo mokėt už slaugos ligoninę, pirkti vaistus..
Jei ištikro, tai tėvynę myliu, bet negaliu, tiesiog negaliu čia gyvent tarp tokių nevispročių ir asilų. Praeis 100 – 200 metų kol šitie sovietiniai asilai nusprogs.
Kaip visada labai teisingos mintys. Pats dar pridėčiau, kad reikia mažinti universitetų ir kolegijų skaičių, kadangi dabar stojančiųjų yra katastrofiškai daug, mokslas pritaikytas visiems ir kartu niekam, protingi išvažiuoja, o sovietiniai dėstytojai toliau pilvus trina. Sumažėjus universitetų skaičiui(nors realiai neįsivaizduoju, kaip tai galėtų įvykti), kad ir per pusę, būtų didesnė konkurencija, aukštąjį mokslą gautų tik protingi, o neįstoję būtų priversti eiti iškart dirbti į McDonald’ą arba stoti į profkę ir gaut specialybę, neliktų bandos jausmo stoti į universitetus, todėl mažiau žmonių juos baigtų, diplomas būtų vertas daugiau negu popierius, ant kurio jis yra atspausdintas.
Dėstytojai ir mokslo kokybė jau kitas reikalas, bet, mano nuomone, kol studentų skaičius yra toks, koks dabar, neverta tikėtis kažko geresnio.
Nepadės. Jei gerai pamenu jau buvo panaši programa (tiesa babkes duodavo tik keliems metams). Be to vien babkiu nepakanka: reikia normaliu sąlygų darbui.
Be to net ir turint superinius destytuvus uzsieniniai universitetai turės privalumą: baigus UK univerą darba UK rasti paprasčiau nei LT.
Įrašo pagrindinei minčiai – kad reikia pradėti REALIAI investuoti į švietimą – visiškai pritariu.
Iš savo patirties galiu paliudyti – Lietuvos universitetuose vis dar, deja, karaliauja protėviai. Konkretus pavyzdys iš mano studijų (t.p. VU): anglų kalba. Dėstė tokia sovietinės seniena iš jos pačios senais gerais jaunystės laikais sudarytų tokių sovietinių anglų kalbos knygelių. Paskaitos buvo apgailėtinos, visiškas š malimas ir laiko marinavimas; egzaminas ne ką geresnis, įvertinimai ištraukti iš šiknos ir t.t., ir pan. Nenoriu plėstis, nes manau, kad vaizdas aiškus(kaip jums anglų kalbos mokymasis kaip CCCP laikais?) Taigi anglų kalbos lygiu likau pasibaisėjęs ir smarkiai pasipiktinęs…
Problemos sprendimas? – labai paprastas ir nereikalaujantis vaikų namų apiplėšimo – išspirt von tokias užsisėdėjusias bezdylas ir priimti jaunus, ambicingus, daug siekiančius žmones. Tegu, kol kišenė nelaidžia, ir nebaigusius TOPinių pasaulio universitetų ir neapsigynusių profesorių ir habil. daktarų laipsnių. Esu visiškai įsitikinęs – tokių jaunų žmonių tie patys universitetai iškepa ir paleidžia į bedarbių ir būsimų emigrantų pasaulį kiekvienais metais daugiau negu pakankamai.
Deja, patys dekanai, prodekanai, t.y. fakultetų ir universitetų šefai, priklauso tai pačiai dėstytojų-sovietinių-relikvijų būriui, o, kaip byloja liaudies išmintis, – „ranka plauna ranką“…
Įspūdis toks, kad Lietuvoj švietimo, kaip ir politikos, pasauly nieko nepakeisi, kol neištrauksi visos sistemos su šaknimis. Bet kuriuo atveju, visi pamąstymai daugmaž girdėti ir skystoki, tačiau paskutiniai sakiniai atperka viską. Nesvarbu, ar tai pasiteisins, ar ne, idėja yra labai graži, svarbu, kad noras ir užsidegimas per ta laiką neužgestų. Manau, pagrindinis dalykas, ko pritrūksta visiems geradariams Lietuvoje- tai ugnelės, pamačius į kur jie įbrido.
Kerniau,klaidinga tavo nuomonė. Ne visi turi galimybių baigti tą patį universitetą. Ir nevisi žmonės kurie nesimoko gerai,ar neišvažiuoja į užsienį studijuoti yra durni,kiti tiesiog neturi tam galimybių. Pažystu krūvą žmonių kurie gyveną turbūt blogiausiame Klaipėdos rajone… Rajone pilna kekšių, narkomanų,marozų ir kitų nekokių žmonių, tačiau yra daug žmonių kurie ten neturėjo galimybės mokytis gerai(gyvenimo salygos,aplinka,draugų įtaka ir t.t)
tačiau yra protingi žmonės,nors baigė tik ~10 12klasių. O šeip puikus straipsnis
Kiek bemąstydavau apie visuomenės tobulinimą, tiek visada atsidurdavau ties išvada, kad viskas prasideda nuo švietimo. Kaip priedą prie skatinimo grįžti norėčiau pridurti ir skatinimą išvažiuoti – studijų krepšeliai į bet kurį universitetą leistų išvažiuoti kiekvienam ir užkurtų konkurenciją Lietuvos universitetams. Žinoma, krepšelį gauti galėtų pasižadėjęs grįžti dirbti į Lietuvą. Tokią politiką naudoja ne viena valstybė.
Bet prieš universitetą dar turim mokyklą, kurioje irgi galima rasti kelis esminius punktus. Mano galva, tai – užklasinė veikla. Negalima leisti nykti vaikų vaizduotei ir entuziazmui gatvėse ir pan. Stiprus būrelių pasirinkimas, vasaros stovyklų tinklas turėtų leisti norėti ir galėti patekti į universitetą. O ten – jau kiek aiškiau, ką daryti.
Visiškai pritariu Roslui. Lietuvos jaunimas, lyginant su vakarų valstybių jaunimu, tiesiog nyksta laisvalaikį leidžiant gatvėse. Retas kuris turi tikslingą pomėgį, užsiiminėja sportu. Tokiem jaunuoliam belieka eiti į gatves, į akropolius, laiką leisti išgėrinėjant, chuliganaujant. Manau Lietuvoj tikrai trūksta kažkokių bendruomenių, centrų, kurie sukeltų motyvaciją jaunimui savo laiką išnaudoti kažkokiems pasiekimams, savo ir aplinkinių gerovei. Tik kaip kardinaliai pakeisti jaunuolio požiūrį į laisvalaikį – nežinau.
Aš jau seniai mąsčiau apie tokią idėją, kuri šiuo metu vargu, ar būtų įgyvendinama, bet… Jei jau keisti švietimo sistemą – tai nuo pagrindų. Pritariu paskutiniams komentatoriams Gintarui ir Roslui, kad labai svarbu neformalus ugdymas (būreliai), taigi, mokyklose galėtų būti tam tikrų būrelių pasirinkimo įvairovė, mokiniui bent 1 ar 2 būreliai mokyklose būtų privalomi, nereiktų išeiti iš mokyklos teritorijos, nes tokia veikla vyktų pačioje mokykloje, už ją nereiktų mokėti, nes būtų kaip neformalaus ugdymo mokomasis dalykas (be įvertinimo pažymiais). Va tokia mano svajonė
O jei jau taip ir nebus, tai bent moksleivių ir studentų dėmesį reikia nukreipti (kažkokiu būdu) į sportą
Teisingai, sportas irgi yra išeitis. JAV būtų puikus pavyzdys, bet ten jau visas sporto kultas. Nors negaliu nesižavėti žmonių entuziazmu varžytis kokiose trečios lygos penktokų varžybose ir džiaugtis kiekviena pergale.
Be šansų. Visa sistema permirkusi tais sovietiniais funkcionieriais. Ir nieko nepakeisi, nes reikia keisti visą valstybę. Visi tie sovietikai užėmę aukštus postus universitete turi puikias pažintis su užėmusiais aukštus postus politikoje, ministerijose ir t.t. O tokioje terpėje nieko gero nepadarysi. Įkursi organizaciją, kuri skirs pinigus doktorantams? Ta organizacija bus priversta skirti pinigus rektorių žmonai/dukrai, politiko dukrai ir t.t. Visa sistema tokia, kad pasikeitus valdančiai partikai kuria naujus etatus, kur galėtų įkišti savo žmones. Visas biurokratinis aparatas vis auga ir auga, nors jo visiškai tokio nereikia. Žmonės gauna darbą, ne dėl savo darbinių sugebėjimų, o dėl pažinčių, todėl jaučia pareigą atsakyti tuo pačiu ir t.t.
labai geras straipsnis kerniau
Manau, kad vien įsteigtos organizacijos neužteks. Reikia, kad žmonės pakeistų ir mąstymą (požiūrį, kad ,,po manęs nors ir tvanas“). Iš dalies, tai jei jau vienas žmogus taip mąsto, keletas komentatorių irgi, šio komentaro autorė taip pat, tai jau galim keist kažką. Ir jei bent vienas iš šių žmonių nuo minčių pereis prie darbų,tada pasaulis tikrai pasikeis. Globalizuot šitą problemą irgi galima, iš dalies tai aktualu ne vien Lietuvai
Sveikas Kerniau, sveiki visi,
Man patiko Tavo mintis, kad Lietuvą reikia mokyti, kaip gaudyti žuvį, o ne Ją nuolat remti ir maitinti žuvimi. Protingi (kaip Tu juos vadini) žmonės turėtų būti matę nemažai pasaulio ir susipažinę bei patyrę įvairių kultūrų bei tradicijų. Kaip kad kai kurie šio puikaus samprotaujamojo straipsnio komentatoriai gerai pastebėjo, mes negalime sukurti naujos šalies su tais pačiais sovietiniais pamatais ir, iš dalies, sienomis, todėl reikalingi žmonės, turintys kaip tik minėtą patirtį ir norintys savo artimųjų bei savo šalies gerovės. Kaip Petras I kūrė europietišką Rusiją tik pasitelkęs labiau pažengusiose šalyse sukauptą patirtį, taip ir mums, lietuviams, reikia kurti valstybę išanalizavus ilgus amžius buvusių laisvų ir demokratiškų šalių problemas, jų sprendimus ir pasiekimus.
Mano galva, pati efektyviausia priemonė padaryti galą homo sovieticus žmonių sistemai – paimti pavyzdį iš Japonijos, puikiai besitvarkančios pasaulio naujokės, derinančios gilias tradicijas ir glaudų bendradarbiavimą su pasauliu. Ši šalis, jei lyginsime mūsų šalies nepriklausomybės paskelbimą su Japonijos atsivėrimu pasauliui praėjusio amžiaus pradžioje, yra tokia pat jauna kaip ir Lietuva. Bet, skirtingai nei Lietuva, kuri buvo okupuota kelis dešimtmečius, Japonija nebuvo okupuota. Nors ji visą laiką buvo Tolimieji Rytai ir naujoves pradėjo įsileisti palyginti visai neseniai, bet aiškiai suprato, kad šalies ateitį gali kurti tik pasaulietiškas jaunimas. Ji prieš kelis dešimtmečius masiškai siuntė jaunuolius mokytis į JAV, o iš ten sugrįžtantiems kūrė palankias sąlygas naujoves plėtoti. Nors mūsų tautos turi daug ką bendro, tame tarpe ir iš protėvių paveldėtą darbštumą, bet turime skirtingą situaciją.
Išsiųsti jaunimą mokytis svetur su geromis sąlygomis grįžti ir įsikurti. Ar įmanomas toks valstybės vaidmuo Lietuvoje? Pamąstykime
Laurynas I
Visiskai pritariu. Pats studijuodamas politika daznai sustoju ir pamastau, ne ar Lietuva praranda suvereniteta, o praktiskai, ka daryti, kad Lietuvai butu geriau? Nusprendziau, kad, jeigu kada tektu prasimusti aukstai, kur tikrai turesiu sverta daryti itaka, stengsiuosi, kad biudzeto pinigai eitu i svietima pirmiausiai! Taip ir turetu buti dabar daroma… Kuo musu salis paremta? Mes neturime nei naftos, nei duju – nieko! Tik derlinga zeme, bulves ir zmones! Mums reikia investuoti i zmoniu kapitala (human capital theory) pirmiausiai. Visom priemonem stengtis kopijuoti ir pritaikyti Lietuvoje Suomijos viduriniu mokyklu praktika, Amerikos ir Britanijos aukstojo mokslo metodus ir Norvegijos aukstojo mokslo finansavima. Velniop viska, homo Sovietikus niekur nebedings, tokia jau musu karta. Reikia investuoti i ateiti, kad uzaugtu puikus ekonomistai, teisininkai, medikai, fizikai, policininkai, tada mazes tokiu balvonu, o ir Lietuva bus tokia, kokios mes visi norime.
Bachkoj sedi Lietuva…
Pozicija iš esmės atrodo teisinga. Jei užsienio lietuviai (ypač verslininkai) kada nors nutartų ne tik mylėti Lietuvą iš tolo, bet ir prisidėti prie jos gerovės, galėtų įgyvendinti Kerniaus siūlomą idėją: galėtų sukurti fondą, kuris remtų jaunų akademikų grįžimą į Lietuvos universitetus. Antrosios bangos išeivija yra daug prisidėjusi prie VDU atkūrimo. Svajota, kad VDU bus išskirtinis vakarietiškas universitetas Lietuvoje, padėsiantis pakeisti visą aukštąjį mokslą. Deja, ne viskas pavyko. Dabar būtų trečiabangininkų eilė – imtis atnaujinti Lietuvos universitetus. Gal jiems pasisektų labiau.
Viena pastaba: net į sovietmečio žmones negalima žiūrėti kaip į šiukšles. Dalies jų patirtys yra svarbios ir reikalingos. Žinoma, jaunimas privalo priešintis vyresniųjų uždarumui, kai jis ima žlugdyti jaunų žmonių ir šalies likimus.
Nesikartosiu, kad pritariu autoriaus mintims is pan, bet praktiskai nei pas viena komentatoriu nesimato ideju is kur tuos pinigus paimt, uz kuriuos butu viskas finansuojama. Nuo to cia labiau ir reiktu pradet. Ir cia staigiai nieko nepadarysi. As laukiu laiko, kai i valdzia prades eit mano bendraamziai, nemate sovietiniu laiku, galbut jie ir prades daryt tvarka. Prazioj reik sutvarkyt valstybes finansus, o tik paskui juos skirstyt. Be mano nuomone, laukti liko ne taip ir daug, nepriklausomybei jau 20 metu, tai po kokiu 10-20 meteliu ir politikai bus nauji zmones su naujom savo idejom.
Taip pat matyciau dar viena teisinga lietuvos krypti – menas. Musu salis maza, jokiu istekliu mes neturim, zeme ir klimatas taip pat nera labai tinkamas maisto auginimui (na nebent nishines sritys), reikia visa imanoma finansavima skirti menui ir mokslui. Musu nedidelei saliai tai atnestu daugiausia naudos, taip pat sulauktume taip trokstamo turistu srauto..
sutinku 100%, tik kad sumažinus aukštojo mokslo prieinamumą (įvedus mokesti už mokslą) nebebus kam, tiems gabiem dėstytojam dėstyti, susirinks turtingu tėvu vaikučiai kuriems rūpes tik popieriukas
Kerniau, turiu prisipažinti, kad man Tu gyvenime padarei nemažą įtaką. :)(jau nuo vasaros pradžios skaitinėju tavo visus straipsnius) Tavo požiūris ir tavo pamąstymai man buvo labai vertingi (ypač kas liečia studijas Škotijoje). O dabar kas liečia šią temą, tai manau, kad viskas tik nuo mūsų priklausys ar Lietuva taps tokia šalis, kurioje bus gera mums patiems gyventi. Manau, kad būtent mūsų kartos protingų žmonių pareiga tai padaryti. Nes padėtis tikrai gali tapti beviltiška. Po galais kokie mes lietuviai jei išduodame tai, ką mūsų protėviai tiek saugojo ir gynė?
Aš asmeniškai esu dabar abiturientas ir irgi planuoju išvykti studijuoti į užsienį, bet prižadu, grįšiu! Išvyksiu tam, kad galėčiau grįžti ir prisidėti prie to, kad daugiau niekam nebereiktų išvykti.
Kerniaus mintims, net konkretiems siūlymams vargu ar galima nepritarti (kaip ir daugumos komentatorių) – smagu skaityti kilnių tikslų vedinas mintis, tačiau… aš nepritariu krypčiai. Esu įsitikinęs, jog nereikia nieko su „šaknimis rauti“, kažkam padaryti „galą“ ar švietimo sistemą (konrektus atvejis) „gydyti“ protingų ir išsilavinusių žmonių „injekcijomis“. Užims daug laiko, kainuos daug, nebus efektyvu. „Sistema“ pas mus pakankamai nebloga (jeigu kalbėt konkrečiai apie aukštajį mokslą – paskutinė reforma jau brandina vaisius, bet čia – atskira tema).
Siekiant, kaip autorius sakė, visų gerovės, pirmiausia reikia keistis patiems ir tokiomis nuotaikomis užkrėsti aplinkinius (artimuosius). Nuo ko pradėti? Nuo elementariausių dalykų (kad ir kaip naiviai bei juokingai tai skambėtų) – padėti močiutei pereiti gatvę, nusišypsoti kaimynui, pakelti numestą šiukšlę (apie šiukšlinimą net nekalbu), mokykloje/universitete/darbe stengtis nuoširdžiai dirbti ir savo darbą atlikti kaip įmanoma sąžiningiau (nesistengiant „nusimuilinti“ arba „prastumti“), mažiau laiko leisti prie TV ir feisbuko, daugiau judėti (slidėmis, dviračiu, kojomis), nepirkti kontrabandos, gygytojams nenešti „dovanėlių“ (ir tėvus, taip darančius, sugėdinti), skaityti daugiau nei vieną laikraštį/naujienų tinklapį, nuolat užduoti sau klausimą „kodėl taip, o ne kitaip?“. Domėtis politika, stengtis suprasti priimamus sprendimus ir tų sprendimų keliamas pasekmes. Galima tęsti ir tęsti, manau, mintis aiški. Na, o jeigu tai dar sugebėsite kokiam filadelfijui bent dalį to išaiškinti (jų Lietuvoje gana daug – nesunkiai rasit) – bus visai puiku =)
Pasikeitę patys, esu įsitikinęs, netrukus pastebėsite, jog ir aplinkiniai kažkokie geranoriškesni bei laimingesni tapo. Daugiau šypsosi. Dar kiek vėliau (pamatysit, pažadu), seniūnijose, savivaldybėse, net seime (!) visokių gražulių, graužinienių, vėsaičių ir panašaus plauko politikierių gerokai sumažės. Dėl šios priežasties dar laimingesni būsime. Ir taip toliau… Nebesiplėsiu, mintis, ko gero, aiški.
Gyvenimas ir aplinka susideda iš smulkmenų. Nuo jų ir reikia pradėti. Ir tą daryti privalo kiekvienas. Amen 😀
Naivu butu tiketi, kad kazka esminio vienam galima pakeisti, nes tai keiciasi palaipsniui ir labai letai keiciantis kartoms ir kartu ju vertybems arba is viso nesikeicia. Pirma reiketu pradeti rauti korupcija, nes Lietuva-giminiu ,pazystamu krastas tik ir ieskoma kas kur ka prakistu, prastumtu, duotu i kisene, nutyletu, apgautu. Tai cia butu svarbiausias dalykas, kuri iveikti beveik nera sansu. Po to atsirastu ir trukstamu pinigu biudzete. Bet yra daug kitu bedu reikia saziningu, protingu zmoniu, kurie dirbtu priimant svarbius sprendimus politikoje, finansuose, medicinoje ir n kitu sriciu,o tokiu Lietuvoje gal yra kokia 1/100 dalis geriausiu atveju. Apibendrinant tai cia yra drambliuko svajones pvz: isivaizduokit jums pasiulo sesiazenkle suma uz koki svarbu sprendima negi jus atsisakysit, kad ir tai nulemtu visos valstybes likima?
Viskas labai paprasta – žmogus gyvena ten ir tarp tokių, koks pats yra. Jei gimei ir gyveni prasmirdusioje Lietuvoje kuri pritvinkusi sovietiniais laikais ir rusų mentalitetu tai vadinasi tau taip reikia ir esi to vertas. Ir viskas ką tu dabar gali padaryti yra atsikratyti neigimo ir pesimizmo savo viduje, kitaip tariant išmokti mylėti save ir visus žmones, įvykius, situacijas, padėtis kurios tave supa.
Palygink vidutinių lietuvių grupę ir gerai gyvenančių užsieniečių grupę ir pamatysi, kad pagrindinis dalykas kuo skiriasi šios grupės yra tarpusavio apsikeičiamas meilės-draugiškumo-pozityvumo kiekis. Pas užseniečius jis trykšta, o Lietuviai daugumoje vienas kito žinoti nenori ir dėl to viską ką tik sugeba egoistiškai tempia sau – iš čia gimsta visa betvarkė biurokratiniame aparate ir apskritai visoje valstybėje.
Ir dėja ne mokslas ir universitetai yra esmė. Esmė yra dvasinis savęs ir visatos pažinimas. Kai tą padarysi suprasi, kad viskas yra viena ir kad nėra jokių ribų tarp manęs ir tavęs. O tuomet galima galvoti ir apie draugystę, meilę, pagalbą vienas kitam.
Geriausia ką galite dabar padaryti tai tiesiog leisti būti lietuvai tokiai kokia ji yra ir suprasti jog jei taip yra vadinasi ši valstybės stadija yra būtina jos augimui. Ji būtinai vystysis taip kaip jai reikia ir čia gims vis nauji žmonės kurie taip pat turės savo atsineštą gimimo vietą ir aplinką kuri jiems yra reikalinga. Lietuva yra puiki valstybė – pusiau pragarinė, ji galu gale pavargusius verčia apsiversti ir siekti taurių tikslų, pažinti save ir mylėti viską kas yra čia ir dabar. Jūs visi žmonės – mylėkite viską ką matote, girdite, liečiate ir galvojate ir Lietuva bus rojus jums ir visiems kurie čia atvyks, taip kaip dabar Jums rojus yra UK.
Yra tiesos ir Kerniaus žodžiuose kad išvykę žmonės to „rojaus“ parveža į Lietuvą – taip tikrai yra, bet tai nėra žinios tai yra tiesiog atvira širdis ir meilės jausmas. Pačios žinios yra niekas be vygdytojo, ir jos gali būti panaudotos ir geruoju ir bloguoju, o tai jau priklauso nuo žinančiojo dvasinio išsivystymo.
Linkėkite visiems laimės ir išgyvendinkite neigiamus dalykus iš savęs. Tai yra pagrindinė užduotis – mylėti viską ir būti laimingam.
pritariu Stanislovui, yra dar nesugadintų žmonių ir LT, tik gaila, kad jie priversti gyventi skurde, neteisybėje, joks VU diplomas nepadės, jei žmogus yra nesąžiningas, akmenine širdimi ar nesugebentis mylėti aplinkos.
žinoma atsisakyčiau sesiazenkles sumos, nes turiu sazine, dar nesu sugadinta. del to, kad pati neduodu pakisu, tenka kenteti man ir mano vaikui, jei duociau-atsivertu daugiau galimybiu, nes imanciu yra daugiau nei duodanciu uz aciu.
Perskaičiau nemažai tavo pamąstymų. Super, kad esi mąstantis žmogus. Pritariu tau ir esu laiminga, kad yra tokių žmonių.