Šis gidas skirtas vidutinių gabumų moksleiviams (kurių yra dauguma), norintiems gerai pabaigti mokyklą. Ketinu pasidalinti savo kelių metų senumo patirtimi ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams (VBE), kaip mokykloje būdamas vidutinioku (vidurkis – 8), 4 iš 5 egzaminų išlaikiau gaudamas 90 balų ir daugiau.
Jei esi pirmūnas, visada gerai mokeisi ir neabejoji, jog puikiai išlaikysi valstybinius brandos egzaminus – šis tekstas skirtas ne tau, bet galbūt tavo draugui, kuriam mokykloje viskas sekasi ne taip gerai, – pasidalink su juo.
Egzaminų reikšmė
Neseniai Uždarbis.lt diskutavome labai geru klausimu: ar verta mokytis, jei nesimokiau iki šiol?
Mano asmenine nuomone – nesvarbu, ką veikei dvyliką metų mokykloje, svarbiausia – juos gerai užbaigti. Kuo anksčiau pradėsi mokytis, tuo lengviau tau bus tai padaryti, bet pradėti niekada nevėlu, – kiek bebūtų likę laiko – nuo mokslo rezultatai gali tik kilti, ne leistis.
Dalis žmonių sako, jog valstybiniai brandos egzaminai neturi didelės reikšmės gyvenime ir dėl jų neverta pergyventi. Jeigu turi savo užsiėmimą – jau žinai, ką veiksi baigęs mokyklą, ir su tolimesniu mokslu tai nesusiję – tuomet galbūt. Priešingu atveju mokyklos baigimas yra svarbiausias tavo pasiekimas per pirmus 18 gyvenimo metų ir turi padaryti viską, kad įrodytum sau ir kitiems, jog kažką sugebi.
Gerai išlaikyti egzaminai suteikia laisvę studijuoti ką nori ir kur nori – būti savo likimo šeimininku.
Geras mokyklos baigimas man padėjo užvėrus jos duris, – galiu mokytis iš daugiausia pasiekusių žmonių mane dominančioje srityje (pavyzdžiui, visame pasaulyje naudojamą programavimo kalbą – iš vieno jos kūrėjų) ir svarbiausia – galėjau pasirinkti juos pats, o ne jie mane.
Motyvacija
Valstybiniai brandos egzaminai nėra olimpiados – jie skirti ne genijams, o kiekvienam iš mūsų. Tai reiškia, kad juose nėra nieko, ko nesugebėtų įveikti eilinis abiturientas. Noriu pasakyti, kad kiekvienas ne kvailas žmogus (jeigu tu skaitai šį tekstą, aš tikiu, kad toks ir esi) gali neblogai išlaikyti valstybinius brandos egzaminus – t.y., gauti bent 70-80 iš kiekvieno laikomo dalyko. Pažįstu daugybę šimtukininkų ir galiu drąsiai teigti – dauguma jų nėra išskirtinio proto.
VBE neparodo proto. Su dalimi puikiai egzaminus išlaikiusių žmonių ne kartą buvo sunku rasti bendrų temų, nes jie niekuo nesidomi, nieko nežino apart to, ką jiems reikėjo išmokti. Pagrindinis dalykas, ką tie žmonės tikrai sugeba (ir kas yra labai svarbu gyvenime) – tai susikaupti ir dirbti: jie visi turėjo ryžto ir neatsitraukė nuo knygos ar uždavinio tol, kol nebuvo viskas aišku, – niekada nepalikdavo nieko nežinomo – buvo perfekcionistai. Tai asmeninė savybė, kuri bet kuriam eiliniam žmogui gali padėti pasiekti gyvenime labai daug.
Taigi pagrindinis faktorius, kuris nulemia VBE rezultatus yra ne protas, o darbas. Taip, dalis žmonių yra išskirtinai protingi ir jiems darbo įdėti reikia mažiau, bet dauguma tiesiog dirba. Turbūt kiekvienoje klasėje yra pirmūnų – pagalvokite, kiek iš jų gerai mokosi todėl, jog tam skiria daug laiko, o kiek – todėl, jog tiesiog yra tikrai labai protingi. Galiausiai, jokio skirtumo – svarbiausia rezultatas, tavo žinios.
Kur aš lenkiu? Tu turi tapti moksliuku. Jei nori gerai išlaikyti VBE, turi tapti moksliuku, – tokiu, kokių iki šiol galbūt viduje nemėgai. Tu tiesiog turi dirbti – nuo dabar iki tos akimirkos, kai padėsi tušinuką ant stalo parašęs paskutinį savo brandos egzaminą.
Kaip priversti save dirbti? Turi turėti tikslą, dėl kurio tai darai. Tau reikia aiškaus ir neabejotino atsakymo pačiam sau: kodėl nori gerai išlaikyti VBE? Ką tau tai duos? Ką prarasi, jei to nepadarysi?
Atsakymų gali būti daug: tu nori studijuoti savo svajonių specialybę; tu nori patekti į gerą universitetą (galbūt į esantį pasaulio top 20? tai realu); tu nori nemokėti už mokslą ir kita. Ar turi savo viziją, kur nori atsidurti rugsėjį pabaigęs mokyklą? Pagalvok apie ją.
Tau reikia žinoti, ko sieki. Gerai pabaigti mokyklą savaime nėra jokios naudos – kas iš to popieriuko, vadinamo Brandos atestatu? Kam dėl to vargti? Turi žinoti, kur jį panaudosi, – tada suprasi, kokia jo vertė yra būtent tau.
Taigi pirmiausia turi būti motyvuotas. Be motyvacijos tu nepajėgsi dirbti ir nepalūžti tais momentais, kai norėsis užversti visas knygas ir sąsiuvinius bei palikti „kitam kartui“. Turi galvoje turėti siekį, kurį sau primintum kas dieną, – tau tai padės prie jo priartėti.
Mano du draugai vilniečiai labai norėjo studijuoti kitame mieste, kad galėtų pasinerti į studentišką gyvenimą atskirai nuo tėvų. Ne gana to, jie troško studijuoti ekonomiką – vieną populiariausių specialybių, į kurią gerame universitete sunku įstoti. Nei vienas iš jų nebuvo labai geras mokinys, bet abu jie turėjo užsibrėžę aiškų tikslą, – kasdien kalbėdavo, kur bus ir ką veiks po metų, nors nežinojo, ar tai realu. Tas tikslas privertė juos dirbti – nes suprato, kad vienintelis būdas pasiekti tai, ko nori, yra gerai išlaikyti VBE. Iš mėgstančių išgerti jaunuolių dvyliktoje klasėje jie tapo stropiais abiturientais, vienas su kitu besivaržančiais dėl geresnių balų iš kontrolinių darbų (tas, kuris gauna mažiau, stato alaus). Po gero pusmečio atėjo rezultatų diena – abiejų matematikos ir istorijos (svarbiausių dalykų stojant į ekonomiką) balai sukosi apie 95. Jie ne tik įstojo į nemokamas VDU ekonomikos vietas, bet dar ir gavo stipendijas. Tiesa, persikraustę į Kauną mano draugai daugiau naujų tikslų nebeturėjo – dažniau guršknodavo alų nei lankydavosi paskaitose ir vienintelis siekis tapo pabaigti sesijas be skolų. Kaip bebūtų, jie pateko ten, kur norėjo, nes siekė savo tikslo. Taigi – tokia motyvacijos galia – kai ji yra ir kai jos trūksta.
Čia norėčiau truputi sustoti. Toliau šio straipsnio skaityti neverta, jei nesi tikras, kad nori tapti moksliuku. Visi patarimai, kaip gerai pasiruošti VBE, yra skirti žmonėms, kurie iš tikrųjų nori tai padaryti. Visa tai reikalauja daug laiko ir pastangų. Jei dar neturi motyvacijos, kuri tave jau dabar priverstų čiupti knygą į rankas – grįžk prie šių eilučių tuomet, kai ją būsi atradęs.
Tavo tikslai
Nesvarbu, kaip tu save vertini, kaip tave vertina tavo mokytojai ar klasiokai – tavo tikslas turi būti vienas – maksimumas, 100.
Tu gali galvoti, kad tau tai nerealu, bet niekada nepraleisk jokio klausimo ar uždavinio pasakydamas sau: „Tai ne man, užteks jei padarysiu kitus (pusę, 2/3, ar panašiai)“ – niekada nepalik nieko neišaiškinto. Jei susidūrei su kažkuo, ko nežinai, – išsikelk sau tikslą, jog turi tai sužinoti. Galbūt būtent to tavęs paklaus egzamine (man pačiam ne kartą taip yra buvę, nes likimas mėgsta pamokyti).
Atkaklumas yra labai svarbu – kaip ir tikslas. Nėra nieko blogo nepasiekti tikslų, jei jie buvo labai aukšti, bet nepasiekti žemų tikslų gali būti tragedija, – pavyzdžiui: jei tavo tikslas yra išlaikyti – jo nepasiekimas yra neišlaikymas; jei tavo tikslas gauti 100 – jo nepasiekimas gali būti 90. Jei tu nusiteiksi mokytis tik tiek, kad gautum, pavyzdžiui, 60, – niekada negausi daugiau – tik mažiau, nes tiesiog būsi praleidęs tai, kas tau leistų gauti aukštesnį balą.
Taigi nesvarbu, kuo tiki, o kuo ne: mokydamasis pradėk nuo lengviausių dalykų, bet nesustok tol, kol nepasieksi viršaus – tai yra vienintelis būdas kažko pasiekti. Visada gyvenime.
Pagrindinis patarimas
Paskutiniais metais mokykloje mokytojai jums dažnai duos užduočių, klausimų pridurdami: „Tai gali būti egzamine“.
Iš tikrųjų mokytojai ne visada žino, kas gali būti, o kas ne, ir kartais leisdamiesi į per dideles smulkmenas atima jūsų laiką, kurį skirtumėte mokydamiesi esminius dalykus. Jie tiesiog bijo, kad kas nors po egzamino neateitų ir nepasakytų: „Mokytoja, bet jūs mūsų apie tai nieko nemokėte“ – todėl apsidrausdami stengiasi paminėti kuo daugiau smulkmenų, net jei jums jų žinoti ir nereikia.
Dėl šios priežasties turi būti savarankiškas ir daryti ne tik tai, kas tau duodama mokykloje.
Svarbiausias klausimas ruošiantis egzaminams: kas bus egzamine?
Atsakymas į svarbiausią klausimą: pažiūrėk, kas jau buvo.
Esmė, kad VBE užduotys smarkiai nesikeičia ir negali keistis, nes yra paremtos aiškiai apibrėžtais reikalavimais, kiek ir kokio tipo klausimų kiekviename dalyke gali būti. Jei tai matematika – dažniausiai pakeičiami skaičiai lygtyse, jei tai istorija – perfrazuojami klausimai apie tuos pačius dalykus. Kasmet būna truputis pasikeitimų, bet nerasi geresnės medžiagos ruoštis egzaminui nei prieš tai buvusių egzaminų užduotys.
Taigi – ką belaikytum – tiesiog privalai ant savo stalo turėti visus to dalyko buvusius egzaminus ir sugebėti atsakyti į kiekvieną juose pateiktą klausimą. Turi laiko iki pavasario pabaigos, o pradėti gali nors ir vienuoliktoje klasėje. Jei laiko liko mažai – pradėk nuo paskutinių metų užduočių, nes jos bus artimiausios toms, kurios laukia tavęs.
Visas egzaminų užduotis „pdf“ formatu gali rasti egzaminai.lt svetainėje. Tiesa, koks pasiruošimas, jei turi klausimus, bet nežinai teisingų atsakymų? Dėl to rekomenduoju egzamino centro reguliariai leidžiamas knygas „Į pagalbą abiturientui“, kuriose yra sudėtos tos pačios užduotys, bet su atsakymais.
Spręsk ir žymėkis kiekvieną neišaiškintą uždavinį. Vienas svarbiausių dalykų ruošiantis egzaminui – atrasti tai, ko nemoki, ir kam turi skirti daugiausia laiko.
Matematika
Matematikos egzaminas privalomas stojant į tiksliujų mokslų (matematikos, informatikos, fizikos) ir dalį socialinių (ekonomikos, verslo) specialybių. Dažniausia ten, kur ji yra reikalaujama, matematika nulemia daugiausia – kartais net 50% ir daugiau viso stojamojo balo.
Jei tau nesiseka matematika, gali būti dvi priežastys:
- Esi jai negabus (labai daug protingų žmonių tiesiog yra humanitarai) – tokią išvadą galima daryti, jei visos dėtos pastangos išmokti matematiką buvo bevaisės ir nejauti potraukio jokiam kitam tiksliajam mokslui
- Per mažai stengeisi, jog matematiką suprastum, – dalis žmonių tiesiog tingi ar nemato priežasties, neturi motyvacijos gilintis į matematiką, nes nejaučia jos realios naudos, ir dėl to nepasiekia gerų rezultatų
Pirmuoju atveju aš siūlyčiau nevargti ir skirti laiką tam, kas tave domina ir kas tau sekasi, – kaip niekas nemokėdamas piešti savęs neverčia to daryti, taip ir humanitaras nemėgdamas skaičiuoti neturėtų savęs matematika kankinti.
Antruoju atveju paklausk savęs, ar tau matematika reikalinga siekiant tikslų ateityje (pavyzdžiui, pasirinktoje studijų srityje). Jei taip – pats metas susiimti ir skirti visą laiką, kad ją išmoktum (aš norėdamas studijuoti informatiką būtent taip ir padariau). Blogi balai nereiškia, kad tu nesugebi, – galbūt tiesiog niekada labai nenorėjai sugebėti. Motyvacija gerai išlaikyti egzaminus tokiu atveju gali viską pakeisti.
Kaip ir visi kiti egzaminai, matematikos nereikalauja genialaus proto. Mano laikytame egzamine (užduotys: 2008 m., pagrindinė sesija) buvo 20 klausimų, kuriuose reikėjo pritaikyti išmoktas formules, ir paskutinis – 21-mas – kuriame reikėjo pačiam pagalvoti.
Esmė, jog tas formules išmokti pritaikyti gali kiekvienas, – reikia tik daug praktikos sprendžiant skirtingus uždavinius. Atsivertus matematikos VBE užduotis viename iš pirmųjų puslapių yra pateiktas formulių lapas – tavo užduotis ne išmokti jas atmintinai, bet išmokti, kada ir kaip kiekvieną jų reikia taikyti.
Matematikos egzaminas yra paprasta mechanika – turi dirbti kaip robotas – tau nieko išrasti nereikia tik panaudoti teorines žinias, kurios buvo suteiktos mokykloje. Tuos uždavinius galėtų spręsti kompiuteris ir vienintelis atvejis, kai žmogaus protas negali padaryti to, ką daro kompiuteris, – tuomet, kai informacijos kiekis yra per dideles. VBE pateikiami skaičiai niekeno galvos nesulaužys, tad tau tiesiog reikia išmokti, kaip juos apdoroti.
Pasiruošimas matematikos egzaminui atima daugiausia laiko. Turi daug spręsti ir bėda tai, jog ne visada gali pats išsiaiškinti, kai nesugebi rasti teisingo atsakymo. Dėl to mokantis matematiką žmogus šalia yra labai svarbu – korepetitorė, pirmūnas draugas ar pažįstamas studentas tau gali padėti.
Aš turėjau per daug žinių spragų, kad įveikčiau jas vienas, todėl rinkausi korepetitorę. Dvylikta klasė buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai turėjau korepetitorę, ir ji man labai padėjo. Darbas būdavo paprastas: kas savaitę turėdavau išspręsti po 20 skirtingų uždavinių ir susitikus mes tiesiog peržiūrėdavo tuos, kurie buvo neaiškūs. Tai padėdavo atrasti neišmoktus dalykus ir juos tuomet man asmeniškai paaiškindavo bei duodavo kelias užduotis žinioms užtvirtinti.
Ar korepetitorius vertas pinigų? Manau, kad taip, ypač tiksliesiems mokslams. Bet kuriuo atveju, blogai išlaikęs egzaminus gali ne tik netekti šanso studijuoti tai, ką nori, bet ir patekti į mokamą studijų vietą, kurioje būdamas per keturis metus išleistum žymiai daugiau.
Mokantis matematiką rekomenduoju:
- V. Mockus „Matematikos atmintinė moksleiviams“ (visos formulės, apibrėžimai ir jų paaiškinimai, kurių gali prireikti ruošiantis VBE)
- V. Mockus „Matematikos valstybinio brandos egzamino užduočių pavyzdžiai (su atsakymais)“
Antroji knygutė yra labai svarbi. Joje pateikti tokio tipo uždaviniai, kokie būna egzamine, tik šiek tiek sunkesni, – ir tai yra didžiausias pliusas. Norint išlaikyti gerai, reikia ruoštis sunkiau nei bus, – tuomet atsivertus užduotis egzamino suole dauguma uždavinių atrodys juokas.
Atsimenu, kaip šypsojausi, kai rašydamas egzaminą priėjau užduotį, kurią buvau namie išsprendęs prieš kelias savaites, – egzamino kūrėjai mėgsta tiesiog nukopijuoti sąlygas iš ten (o kadangi jos nelengvos – dar ir duoti už jų išsprendimą nemažai taškų). Tavo tikslas turėtų būti išspręsti visą tą knygutę iki dvyliktos klasės pabaigos – esu tikras, kad jei tai sėkmingai atliksi, iš matematikos VBE gausi ne mažiau nei 80.
Reziumuojant: pasiruošimas matematikai reikalauja daug darbo ir svarbu nepalikti neišspręstų uždavinių, todėl, jei nepajėgi išsiaiškinti pats, būtinai susirask žmogų, kuris tau padėtų.
Istorija
Jei esi humanitaras ir nelaikai matematikos, tai istorija tau tikriausiai bus svarbiausias egzaminas.
Mano nuomone, istorijos egzaminas yra pats lengviausias iš visų, jei mokaisi tai, ką reikia. Mokytis neesminius dalykus labai lengva – istorijos puslapiai yra neaprėpiami. Nėra jokio pasiteisinimo blogai išlaikyti istorijos egzaminą – jam nereikia jokių didelių gabumų ir jokios nuostabios atminties.
Viena gera mano draugė iš istorijos VBE gavo 100, mokykloje net nesimokydama jos A lygiu, – istorijai priešingai nei matematikai nebūtini mokytojai: tau tereikia skaityti ir sugebėti užfiksuoti tai, kas svarbu.
Svarbiausias pastebėjimas: dauguma klausimų, kurie tau bus užduoti laikant istorijos VBE, jau buvo užduoti anksčiau – prieš metus, tris, ar penkis – naujos istorijos juk neišrasi.
Istorijos egzaminas susideda iš trijų dalių:
- Testas
- Dokumentai
- Žemėlapiai
Testas dažniausiai būna sunkiausia ir labiausiai klaidinanti dalis, dėl kurios abiturientai praranda daugiausia balų. Atsimenu tą akimirką, kai per egzaminą atsiverčiau užduotis ir eidamas per klausimus suvokiau, kad kokie jie painūs bebūtų, aš beveik visus atsakymus žinau (iš tiesų, teisingai atsakiau 23 iš 25, jei gerai pamenu, kai Lietuvos vidurkis buvo maždaug 10/25).
Taigi kur paslaptis? Ne gabumai, ne protas, ne daug skaitytų istorijos knygų – prieš egzaminą ėjau tiesiausiu keliu: atsisiunčiau visų buvusių istorijos VBE užduotis ir surinkau visų testų klausimus į vieną dokumentą (išėjo daugiau nei 300), jį išsispausdinau ir per kelis mėnesius perėjau tiek kartų, kad kiekvieną klausimą ir atsakymą į jį žinojau mintinai. Jau tada pastebėjau, kad mano išspausdintame lape ne vienas klausimas kartojosi 2-3 kartus – kartais šiek tiek perfrazuotas, bet visiškai apie tą patį. Nuėjus į egzaminą buvo tas pats – jie tiesiog nieko naujo nesugalvoja (iš tiesų, nelabai ir gali sugalvoti, nes esminių faktų skaičius yra ribotas, – tuomet tiesiog tektų pradėti klausinėti smulkmenų). Tuo geriau tau, nes konkrečiai žinai, ką turi išmokti.
Dokumentų užduotys bent jau mano metais buvo grynas teksto suvokimas: atsakant į daugumą klausimų nereikėjo didelių istorijos žinių, nes atsakymai slypėjo tekstuose: skaitydamas kiekvieną dokumentą stenkis pastebėti esminius dalykus: vieta, laikas, žmonės – viską, kas tau padėtų suvokti.
Žemėlapiai: kaip ir testai, jie metai iš metų kartojasi. Būtina išspręsti visus žemėlapius (po kelis kartus), kurie buvo iki šiol.
Datos: datų paskutiniais metais stengiamasi klausti kuo mažiau, nes norima neskatinti mokymosi mintinai. Taigi datoms labai daug laiko skirti neverta, bet svarbiausias žinoti būtina.
Ką konkrečiai reikia mokytis? Nacionalinis egzaminų centras yra viešai paskelbęs oficialų dokumentą, kuris vadinasi „Istorijos valstybinio brandos egzamino programa“ – užduočių kūrėjai privalo laikytis jame nurodytų nuostatų (tokius dokumentus galite rasti kiekvienam savo laikomam egzaminui ir rekomenduoju tai padaryti). Cituoju:
VI. EGZAMINO TEMATIKA
9. Egzamino turinys suskirstytas į 15 temų:
9.1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos.
9.2. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas.
9.3. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai.
9.4. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos.
9.5. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje.
9.6. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.
9.7. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai.
9.8. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje.
9.9. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai.
9.10. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
9.11. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.
9.12. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
9.13. Pasaulis ir Lietuva šaltojo karo metais.
9.14. Pasaulis ir Lietuva XX–XXI amžių sandūroje.
9.15. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas.
10. Programos 2 priede išdėstyta istorijos egzamino tematika ir išsamesnis jos atskleidimas. Istorijos egzamino išplėstinio kurso temų turinys apima ir bendrojo kurso istorijos egzamino turinį.
11. Mokiniai turėtų žinoti programoje nurodytas datas ir asmenybes, suvokti nurodytų istorinių asmenybių vaidmenį. Jeigu programoje istorinė asmenybė nenurodoma, teste nebus užduočių, reikalaujančių žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos istorinės asmenybės, kurios padėtų mokiniui atpažinti epochą ar aprašomus įvykius. Kai prie programoje minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, suvokti įvykių chronologinę seką.
12. Mokinys privalo žinoti istorijos sąvokų reikšmes ir gebėti tas sąvokas tinkamai vartoti.
Be to, labai svarbu žinoti, kurioms epochoms ruošiantis reikia skirti daugiausia laiko:
VII. EGZAMINO UŽDUOTIES STRUKTŪRA
13 Egzamino užduotis sudaro klausimai iš pasaulio, Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės visuomenės politinio gyvenimo. Pasaulio istorijai skiriama apie 50 proc., Lietuvos istorijai – apie 40 proc., o šiuolaikinės visuomenės politiniam gyvenimui – apie 10 proc. visų klausimų. Chronologijos požiūriu istorijos klausimai jungiami į tris grupes:
13.1. Senovė ir viduriniai amžiai (iki XV amžiaus pabaigos). Šiai grupei skiriama apie 25 % visų klausimų.
13.2. Naujieji amžiai (XV amžiaus pabaiga–XX amžiaus pradžia). Šiai grupei skiriama apie 25 % visų klausimų.
13.3. Naujausioji istorija (XX–XXI a.). Šiai grupei skiriama apie 40 % visų klausimų.
14. Politiniam šiuolaikinės visuomenės gyvenimui skiriama 10 % visų klausimų.
15. Egzamino užduotys metodiniu požiūriu susideda iš dviejų dalių.
15.1. Pirmoji dalis – klausimai, į kuriuos atsakant reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš kelių pateiktųjų.
15.2. Antrąją dalį sudaro klausimai, į kuriuos atsakant reikia nagrinėti istorijos šaltinius (tekstus,
statistinę informaciją, iliustracijas, žemėlapius ir kt.) bei istorinių veikalų fragmentus. Juose reikalaujama
parodyti istorijos žinias ir gebėjimą nagrinėti bei vertinti patį dokumentą, rasti reikalingą informaciją užduotims atlikti ir problemoms spręsti, atpažinti įvykius ir procesus, susieti pateiktą informaciją su žinomu istorijos kontekstu ir t. t.
16. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 25 – 35 % taškų, už antrąją – 65 – 75 %. Užduotyje pateikiami įvairaus sudėtingumo klausimai: 30 % lengvų , 40 % vidutinio sunkumo ir 30 proc. sudėtingų. Apie 40 proc. istorijos egzamino užduočių susijusios su žiniomis ir gebėjimais, įgyjamais mokantis istorijos
pagal bendrojo kurso programą.
Taigi, jei klausimai iš senovės ir viduramžių kartu sudėjus negali viršyti 25% egzamino užduočių, tai neskirk pusės savo pasiruošimo laiko bandydamas išmokti visų baltų genčių pavadinimus ar Kryžiaus žygių datas. Daugiausia laiko skirk naujausiems laikams (nuo pirmojo pasaulinio karo iki šių dienų) – nes 40% visų istorijos egzamino klausimų tavęs laukia būtent apie tai.
Mano rekomenduojama literatūra ruošiantis istorijos VBE:
- Nacionalinis egzaminų centras „Į pagalbą abiturientui. Istorija“ – neabejotinai numeris vienas. Tu gali puikiai mokėti istoriją, bet jei nežinosi, kokių klausimų laukti, labai nesunku susimauti
- N. Letukienė, J. Gineika „Istorija. Politologija. Kurso santrauka istorijos egzaminui“ – tiesiog istorijos biblija – čia yra visi faktai, dokumentai, datos, kurias tau reikia žinoti. Knygą parašė du mokytojai, o ją galėčiau palyginti su pirmūno dvyliką metų kauptais užrašais – viskas idealiai susisteminta, kiekvieno įvykio priežastys, padariniai ir kita. Žodžiu, gali neturėti jokių savo užrašų ir jokių kitų knygų – bet turėk šią
- G. Kaselis „Atpažinkime žemėlapius. Ruošiamės istorijos egzaminui“ – visi žemėlapiai ir visi įmanomi klausimai su atsakymais, kokių jūsų gali paklausti per egzaminą
Galiausiai, istoriją mokytis gali būti smagu. Prisimenu, kaip paskutinę dieną prieš egzaminą su draugais susitikome penkiese. Kiekvienas atsinešė savo užrašus, užduotis, žemėlapius, kuriuos sprendė. Atsidarėme alaus ir pradėjome žaisti žaidimą – paklausk iš istorijos to, ko kiti galbūt nežino. Tai padėjo užkamšyti paskutines skyles: mažiausias balas, kurį gavo vienas iš mūsų, buvo 93. Tiesiog – rask žmones, kurie taip pat nori išmokti. Kartu atsiras sportinis principas žinoti nemažiau nei žino tavo draugai ir tobulėsi labai greitai.
Reziumuojant: mokykis tai, ką reikia, ir mokykis rimtai. Vienas iš istorijos VBE vertinimo komisijos narių yra pasakęs, kad jei mokinys ruošėsi teisingai, jis negali gauti iš istorijos mažiau nei 80, o balas tarp 95 ir 100 – jau laimės reikalas, kuris gali priklausyti nuo menkos klaidelės. Dar sykį: siek maksimumo.
Lietuvių kalba
Niekada nesupratau, kaip būtų galima pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui, todėl nusprendžiau tiesiog nesiruošti. Iš per 11-12 klasę duoto knygų sąrašo perskaičiau ne daugiau nei penkias (ir tik todėl, jog jos mane sudomino, – o ne dėl egzamino) ir manau, kad tiesioginės reikšmės egzamino rezultatui tai, jog perskaitysi knygas, kurias tau liepė, neturi (kaip bebūtų, apskritai skaitymas praturtina).
Be to, nematau prasmės eiti pas korepetitorių ruošiantis lietuvių kalbos VBE, – ko tave jis gali išmokyti? Turbūt išimtis būtų tuo atveju, jei manai, kad tavo lietuvių kalbos mokytoja yra prasta ir per pamokas nepasako visko, ką turėtum žinoti, – tuomet korepetitorius būtų kaip mokytojos pakeitimas.
Manau, kad svarbiausia yra sugebėti aiškiai ir sklandžiai reikšti savo mintis bei turėti ką pasakyti.
Interpretacija ar rašinys? Dalis mokytojų mano, kad jų mokiniai nėra pakankamai protingi, jog galėtų patys reikšti savo mintis, todėl primygtinai jiems siūlo rašyti interpretaciją. Aš su tuo nesutinku: jei nežinai, ką rinktis, rinkis rašinį. Rašinys suteikia daug laisvės, tau nereikia galvoti: „o ką tas rašytojas savo kūriniu norėjo pasakyti?“. Interpretaciją verta rinktis tada, jei ją rašyti tau tikrai sekasi. Jei ne – manau, jau geriau prieš egzaminą skirti laiką mokantis dėstyti savo mintis, o ne bandant interpretuoti svetimas.
Į klausimą, kaip turėti minčių rašiniui, bandžiau atsakyti straipsnyje „Kaip rašyti ilgus tekstus – rašinius, esė“.
Galiausiai: kai jau turi ką pasakyti, kaip išmokti dėstyti savo mintis?
- Daug rašyk. Forumai yra puiki vieta tam. Stenkis rašyti ne vieno sakinio, o bent kelių pastraipų pranešimus. Internetinis forumas nėra „Skype“ – viskas, ką jame rašai, išlieka ir tampa matoma neribotam skaičiui žmonių. Dėl šios priežasties gerbk save, kitus ir savo kalbą: sakinius pradėk didžiosiomis raidėmis, rašyk lietuviškais rašmenimis, su skyrybos ženklais
- Susikurk savo tinklaraštį (blogą), jei jo dar neturi. Nebūtina visiems jo žinoti – jei nepasitiki savo rašymo sugebėjimais, tinklaraštis gali būti tiesiog tau sudėti į vieną vietą tai, ką parašai; nusiųsti nuorodą įvertinti draugams
- Pagalvok apie tai, kas tave domina (technologijos, menai, sportas… bet kas). Pradėk rinkti apie tai informaciją, atskirk svarbiausius dalykus ir rašyk apie tai straipsnius. Stenkis laikytis oficialios kalbos ir visų taisyklių – taip, tarsi kas nors tavo parašytą straipsnį tuoj pat spausdintų be jokio redagavimo. Tai puikus pasiruošimas studijoms, laukiančioms universitete, – užduotį pateikti savo rašto darbą, sukaupus pakankamai informacijos iš skirtingų šaltinių, gali gauti jau pirmaisiais studijų metais
Rašinys egzamine: stenkis pateikti kuo daugiau pavyzdžių – literatūrinių (tai svarbiausia – rodo apsiskaitymą ir palieką įspūdį vertintojui; gali, pavyzdžiui, išmokti kelias patikusias citatas rašytojų iš rekomenduotinos literatūros sąrašo ir pabandyti bent vieną jų savo egzamino rašinyje įkomponuoti), socialinių, kultūrinių, asmeninių.
Geras rašinys turi pasižymėti sklandžiu dėstymu: kiekviena pastraipa turi prasidėti įžanginiu teiginiu, tuomet turi sekti tą teiginį pagrindžiantys sakiniai, o paskutinis pastraipos sakinys turi reziumuoti joje išreikštas mintis. Tarp pastraipų turi būti ryšys: pirmasis naujos pastraipos sakinys turi būti susijęs su paskutiniu prieš tai buvusiosios (vienas iš gudrių būdų tai padaryti – pasinaudojus tokiais žodeliais, kaip: „Vis dėlto…“, „Kita vertus…“). Toks nuoseklumas ir skaitytojo vedimas per tekstą (o ne šokinėjimas nuo vienos minties prie kitos, kai galima pagalvoti, kad pastraipos buvo sumaišytos ir sudėliotos atsitiktine tvarka) yra vienas svarbiausių dalykų, kurių tikisi egzamino vertintojai.
Teksto suvokimas: man ši užduotis atrodo kvaila. Kiekvienas turi teisę suvokti savaip, negali būti tik vieno teisingo atsakymo, kaip tu privalai suprasti perskaitytą tekstą. Aš asmeniškai šią užduotį pasiunčiau velniop ir jai visiškai nesiruošiau, o atsisėdęs egzamine tiesiog rašiau, kas šovė į galvą. Žinoma, reikia žinoti, kokios yra literatūros rūšys ir žanrai, kas yra deminutyvai, epitetai, epigrafas, bet tai išmokti galima per kelias valandas. Negaliu patarti, kaip ruoštis tau, – bet kuriuo atveju, nesiūlau tam skirti daug laiko, – ši užduotis tikrai to neverta.
Anglų kalba (ir kitos užsienio kalbos)
Tai tas egzaminas, iš kurio gavau mažiau nei 90, tad nemanau, kad galiu dalyti patarimus, kaip jam pasiruošti, jei pats to labai gerai nesugebėjau padaryti. Kaip bebūtų, jau pabaigus mokyklą suvokiau, kad anglų kalbos galima mokytis savaip – tai aprašiau straipsnyje „Kaip išmokti anglų kalbos – arba tiesiog prasilaužti“ – šis tekstas tau turėtų padėti atliekant dvi iš trijų VBE dalių: klausimą ir skaitymą.
Tuo tarpu rašymas užsienio kalba reikalauja daug praktikos naudojant mintis jungiančius žodžius ir frazes.
Labai svarbu išsinagrinėti užsienio kalbų VBE programą – ypač, joje pateiktas vertinimo lenteles: tai reiškia tarsi įlįsti į vertintojo galvą – žinoti, ko jis ieškos ir už ką skirs balus, rankose laikydamas tavo darbą. Kaip ir visų egzaminų, kuriuos laikysi, šio taip pat privalai būti išsprendęs visas ankstesnes versijas.
Informatika
Informatikos valstybinį brandos egzaminą laiko labai nedaug žmonių (maždaug 15 kartų mažiau nei matematikos), tad reikalavimai jam nėra dideli: tiesiog mokėk kurti paprasčiausias programas žinodamas svarbiausius programavimo elementus: kas yra kintamasis, masyvas, ciklas, funkcija ir kita. Knygos apie Pascal ir geros informatikos mokytojos tau turėtų užtekti. Pasiruošti šiam egzaminui nieko nemokant galima ir per mėnesį, jei tau nors kiek sekasi bet kuris kitas tikslusis mokslas (matematika, fizika). Žinoma, turi išspręsti iki šiol buvusias užduotis.
Jei nori kilti į aukštesnį lygį, siūlyčiau įveikti moksleiviams skirto KTU informatikos forumo programavimo konkurso užduotis ir apskritai pačiam jame sudalyvauti.
Kokius egzaminus laikyti?
Aš priešingai nei daugelis rinkdamasis egzaminus negalvojau, ar jų man reikės, ar ne, – tiesiog, mąsčiau, ką moku arba galėčiau išmokti taip, jog neblogai išlaikyčiau. Studijų norai gali keistis – gal po metų universitete persigalvosi, norėsi perstoti ir prireiks to egzamino, kurio nelaikei. Todėl manau, kad geriausia laikyti viską, ką gali.
Dėl laiko stokos: mano nuomone, vieninteliai egzaminai, reikalaujantys daugiau laiko, yra tiksliųjų mokslų. Istorijai, lietuvių ir užsienio kalboms tikrai gali sėkmingai pasiruošti nei vieno iš šių dalykų neatsisakydamas (jei atrodo sudėtinga, galbūt mokaisi per daug – dalykus, kurių žinoti nebūtina).
Egzamino verta atsisakyti tuomet, jei dalykas tau tikrai nesiseka ir ketini stoti į užsienį, kur dažnai yra ne konkrečių egzaminų, o bendro VBE vidurkio reikalavimas (taigi vienas blogai išlaikytas egzaminas tau gali numušti visą vidurkį).
Pabaigai
Jei reikėtų parašyti sėkmingo pasiruošimo valstybiniams brandos egzaminams formulę, manasis variantas būtų toks:
- Būk motyvuotas: turėk aiškią priežastį, kodėl nori gerai išlaikyti
- Gauk visas iki šiol buvusių egzaminų užduotis tų dalykų, kuriuos laikysi
- Išspręsk visas buvusias užduotis – nesvarbu, kiek laiko, pastangų ir nervų tai atimtų
- Mokykis tik tai, ką reikia. Jokios prasmės nėra kankinti savęs prie neesminės medžiagos – tai laiko švaistymas
- Susirask motyvuotų bedraminčių, kurie taip pat nusiteikę mokytis, – varžykitės tarpusavyje: siek žinoti daugiau nei žino draugas; šalia visada turi būti žmogus, kuris žino nemažiau už tave ir juda į priekį taip, kad nesimokydamas iš karto nuo jo atsiliktum, – tada nepajusi, kaip greitai tobulėji
Tikiuosi, kad visi šie patarimai padės jums sėkmingai pasiruošti egzaminams ir pabaigus mokyklą turėti visišką laisvę daryti tai, ką norite.
Sekmės.
Labai patiko.
Visu smulkmenu neperskaiciau, bet skaitant didziaja dali jautesi didelis kategoriskumas ir bandymas itikinti, taciau, aisku, norint kazka motyvuoti, butina ir pasakoti taip, kad butu itikinama, kaip Anthony Robbins kalbose apie motyvacija. Taciau as is esmes netikiu, kad budamas gana prastu mokiniu visa gyvenima iki 11-12 kl, galetum pasiekti 70-80 + vbe. Jei esi tiesiog tinginys, tada priklauso kiek ir ka praleidai pamokose. Ar daug reikia mokytis, norint pasiekti ta lygi. Jei ir iki siol buvai gana stropus ir vidurkis buvo gan vidutiniskas, 11-12 kl bus tik sunkiau ir paprasciausiai bus neimanoma, nes pritruks jegu ir laiko. O kartais gali buti, kad tieisiog paaiskes tavo gabumai tam tikrose srityse ir atrasi ,,lubas“ kai kuriuose dalykuose. Pvz, iki 11 kl as niekad neatsiversdavau matematikos sasiuvio namuose, niekad netgi pamokose daug demesio tam neskirdavau, uztekdavo tiesiog pamatyti uzduoti ir darydavau tai ypatingai greitai ir lenkdavau visus bendraklasius, beveik visuomet gaudamas 10-ukus. 11-12 klasej mokantis matematika A lygiu ir netgi dedant nemazai pastangu pamokose ir namuose tiesiog nejo jos perprasti ir baigiau su matematikos 6-7 vidurkiu, nes galiausiai isvis praradau vilti ir motyvacija ir skyriau laika kitiems dalykams, kuriuos islaikiau 90~, o matematika tebuvo 62 vbe. Tai nereiskia, kad negalejau gauti 80-90, tiesiog nebebuvo tam teoriniu galimybiu: nei laiko, nei galbut gabumu viska suprasti. Matematika turbut geriausias pavyzdys, kaip mokslas kartais tiesiog gali priklausyti nuo gabumu, bet taip gali nutikti ir su fizika, ir su chemija, ir su kalbomis. Tiesiog vieniems dalykams reikia skirti daugiau laiko, kitiems maziau, o galiausiai apsispresti ka mokytis apsimoka, o ka ne. Taip mano sprendimai pasikeite 100% ir galiausiai egzaminus islaikiau geriau tose srityse, kur iki siol niekad neitariau turintis gabumu, bet buvo butent taip, nes tuos dalykus suprasti ir padaryti reikejo daug maziau pastangu nei matematika ar fizika, nors iki tol buvo atvirksciai.
P.S. Kerniau, netikiu, kad visada buvai vidutiniokas. Turejai igimtu gabumu, tiesiog buvai arba per daug tingus skirti laiko pamokoms, arba nenorejai, kol nepasidare butina. Gali buti moklsiukas, gali daug laiko skirti mokslams, gali netgi puikiai islaikyti egzaminus, bet anksciau ar veliau pamatysi, tarkim istojes i universiteta, kad tai ne tau, ir kad tu tiesiog nebepajegi toliau kalti visa laika, nes tiesiog truksta igimtu gabumu. Galbut 70-80 daug darbu idedant bus galima pasiekti (bet turbut universitete pasijusi ne savo rogese), bet tiesiog bus labai sunku ten studijuoti, arba tiesiog turesi vel prisiversti sunkiai arti sekancius 4 metus, kol kiti tai padarys su daug menkesnem ar minimaliom pastangom), taciau tie, kurie gauna 95-100, ypac is keliu dalyku, garantuotai turi siek tiek isskirtinius igimtus gabumus, galbut jie ju nepastebejo anksciau, o galbut tiesiog ju nepuoselejo ir to nezinojo. Nenoriu nieko demotyvuoti, visi zino, kad idirbiu gali daug pasiekti, tiesiog nenoriu, kad taip kategoriskai teigtum, jog viskas vien nuo darbo priklauso. Suprastinus formule iki minimumo, manau, galima butu sakyti, kad geri rezultatai yra gabumai x darbas, tad turint pradini igimta pamata, daug lengviau kazko pasiekti. Ir jei turejai mokykloje 8 vidurki, daug pastangu nededamas tuo metu, reiskia gabumu jau turejai, ir greiciausiai daugiau nei vidutiniai mokiniai.
Labai puikus būdas, kurį beje čia ir minėjai, yra egzaminų programos punktų nagrinėjimas. Ypač tai tinka gamtos mokslams. Tiesiog atsisėdi, ir atsivertęs iš, tarkim, biologijos VBE programos skyrių ekologija žiūri, ko tau reikia egzaminams. Susirandi viską apie tai ir išmoksti. Aišku toks būdas yra grynai mechaninis kalimas, tačiau tai yra be galo naudinga, nes ne tik sužinai savo spragas, bet ir pakartoji daugybę dalykų, kuriuos buvai primiršęs.
“kaip bebūtų, apskritai skaitymas praturtina“ – zodzio ‘apskritai’ lietuviu kalboje nera.
Jigrel, atsiversk lietuvių kalbos žodyną.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000) teikiama antroji prieveiksmio apskritai reikšmė „bendrais bruožais: Apskritai kalbant, darbu esu patenkintas; Apskritai, jis išsilavinęs žmogus“ (p. 34).
Jigrel,
Kad šis žodis ir yra bene vienintelis teisingas šiuo atveju. „Aplamai“ arba „bendrai“ – būtu klaida.
Kerniau, norėjau padėkoti už šį gidą, kuriuo tikrai bandysiu kiek įmanoma pasinaudoti. Bet kalbant apie VBE, man labiausiai nerimą keliantis VBE yra lietuvių kalbos… Tiesiog nesiseka sklandžiai ir aiškiai reikšti savo mintis, ypač ilgesniuose tekstuose. Esu vienuoliktokas, taigi iki VBE laiko dar yra tik nežinau ką daryti, kad padėtis pasikeistu. Samdytis korepetitorių? Daug praktikuotis (rašyti)?
Osvaldai, manau, kad korepetitorius rašyti neišmokys (nebent ištaisys klaidas), – reikia tiesiog kuo daugiau rašyti ir skaityti pačiam. Rašyk apie tai, kas tave domina, – taip bus lengviau įsivažiuoti dėstant mintis, rašant ilgesnius tekstus.
Tiesiog sugalvok temą, kuri tave domina, ir kuria dar neturi pakankamai informacijos. Tuomet susirask knygas ar interneto puslapius, kuriuose apie tai parašyta. Galiausiai sėsk ir parašyk straipsnį iš visko, ką sužinojai, – kad kitam žmogui vietoje visų tavo skaitytų šaltinių užtektų perskaityti vienintelį tavo straipsnį, jog jis sužinotų ta tema viską, ką reikia.
Norėčiau šiek tiek Kerniui paprieštarauti dėl korepetitoriaus. Sutinku su tavimi, kad reikia daug rašyti pačiam, skaityti ir taip toliau, tačiau lietuvių VBE ir rašinys ir intepretacija turi labai aiškius rėmus ir jeigu tu iš jų išlysi – gausi per taškus. Pvz rašinys. Jis turi turėti įžangą, kurioje būtinai turi nurodyt temą, problemą ir panašius dalykus. Tada dėstymas, kuriame (geriausiai) turi būti 3 pastraipos, kurių kiekviena taip pat turi savo struktūrą: Įvadinis sakinys, argumentavimas, pereinamasis sakinys, literatūriniai/kultūriniai pavyzdžiai, išvada. Be kita ko vienos pastraipos išvada turi sietis su kitos pastraipos pradžia. Pabaiga vėlgi turi būti įrėminta: pakartoti pagrindiniai teiginiai ir ant viršaus „užštampuota“ pagrindinė mintis. Stilius irgi turi būti tinkamas. Ir korepetitorius tikrai gali viso to išmokyti, nes mokykloje, bent jau aš, to negirdėjau
Na gal man nepasisekė su mokytoja. Aišku, jei pateks kokia nors vertintoja iš Visagino, ji gali praleisti pro akis tokius dalykus, tačiau griežtesnis vertintojas tikrai skalpuos.
Beje, tie, kas skaito žinokit, kad programos nuolat keičiasi ir šiemet nebus nei Senųjų civilizacijų, nei Graikijos. Siūlau atidžiai išnagrinėti naują programą.
Pati jau laikiau egzaminus praėjusiais metais ir noriu pasakyti, jog nieko ypatingo juose nėra. Taip sureikšminti jų nereikėtų. Ateini, parašai ir viskas. Tad nesijaudinkit, bet ir neatsipūskit (:
Jei iš literatūros istorijai, tai rekomenduočiau tokią knygą- pratybas, kurios kainuoja apie 30 Lt (J. Litvinaitė „Istorija. Prieš egzaminą“, oranžinės spalvos). Dar vienas patarimas – nepirkti daug knygų. Jų gausa tik blaško ir nežinai, iš kurios mokytis (: geriau turėti 1-2. Pavyzdžiui, aš mokiausi iš konspektų knygos, kurią Kernius rekomendavo ir tos oranžinės. Visiškai pakanka!
Sėkmės laikantiems!
Robertai, labai geras pastebėjimas, rašinio struktūra tikrai svarbi ir aš tai šiame tekste pamiršau parašyti. Taip, reikia žinoti šiuos reikalavimus. Mane su jais supažindino lietuvių kalbos mokytoja per pamokas, todėl korepetitoriaus lyg ir neprireikė: tiesiog, kai žinai, kaip turi atrodyti rašinys, gali sėsti ir rašyti. Sutinku su tavo išvada, kad jei nepasiseka su to dalyko mokytoju (silpnas), tada korepetitorius gali praversti.
Aukse, atrodo, kad istorijos egzamino programa, kurią radau, yra naujausia: http://www.egzaminai.lt/7/
Sveikas!
Man trūksta žodžių Tau padėkoti, kaip labai man padėjai ir kokią motyvaciją suteikei…!! Jei išlaikysiu VBE daugiau nei 80 procentų ir įstosiu į JK, dėkosiu tik Tau.
Dar kartą AČIŪ!
Sėkmės!
Laurynas (abiturientas)
Ačiū
Labai teisingos mintys ir kaip žmogus, baigęs mokyklą ir savo laiku perėjęs abitūros egzaminų ugnį, galiu patvirtinti, kad iš esmės su viskuo sutinku. :]
Tikrai saunus rasinys, daug geru patarimu. Paciam, kaip abiturientui, dziugu pamatyti jog einu teisngu keliu, kalbant apie pasiruosima. Taip pat, naudinga buvo prisiminti apie motyvacijos galia, nes kazkaip jau buvau primirses apie tai, o dabar jauciuosi paskatintas
p.s. Pats kazkaip nesu uztikrintas del matematikos VBE, nezinau kaip jam prideramai ruostis (motyvauotis), nes reikalas tas, kad i mano dalyka, matkes nereik (net vidurkis neaktualus), bet as matematika megstu, gerai man ji einasi (vidurkis 9) ir kazkaip noriu laikyt egza, juolabiau kad gal ateity noresiu studijuoti ka nors kito. Bet is kitos puses nesinori apsikraut mokslais del siekio islaikyt 80-100% Siaip linkstu i ta puse kad siekti kuo geresnuio rezultato matkes VBE. Kaip jus elgtumetes panasioj sitaucijoj?
Tavo tinklaraštis – vienintelis tinklaraštis internete, kurį tikrinu kiekvieną dieną, nes kiekvienas įrašas yra kažkuo naudingas ir motyvuojantis: šis ne išimtis. Ačiū Tau, Kerniau, už atsidavimą padėti kitiems, už savo laiko eikvojimą, rašant ilgiausius straipsnius, pamokas, kurios manau, kad išties padėjo ne vienam žmogui.
Kaip tik esu vienuoliktas, todėl šis įrašas man yra labai naudingas. Jis ne vien išmoko ir pataria, kaip tikslingai ruoštis egzaminams, o, kas svarbiausia, pakelia motyvaciją ir ūpą siekti savo užsibrėžtų gyvenimo tikslų.
Ačiū Tau!
Ačiū, nors ir esu 9-okas, bet reikės pasižiūrėti egzaminų klausimus, bei pasiūlyti draugams, kurie laikys šiais metais!
Aukse,kad istorijos vbe programos reikalavimuose yra irasyta Graikija ir panasiai.Tai turbut reikes ir siais metais..:\
Padėkit, nežinau ką daryti. Sėdžiu prie knygų gana ilgai, bet pažymiai smarkiai kritę, nes pakeičiau mokyklą, viskas nauja, o 11 klasės pažymių reikia stojant į UK universitetus. Nebesuprantu matematikos, lietuvių mokytoja silpna, visi skalpuoja kaip tik gali ir iš kiekvieno dalyko reikalauja didelio žinių bagažo. Nebepavelku, iki dabar mokiaus tikrai neblogai, 10 klasę baigiau su 9,3 vidurkiu, bet dabar abejoju ar baigsiu daugiau nei septynetu. Ką daryti? Puoliau į neviltį jau, nebemanau kad pavyks įstoti į UK univierą. :/
P.s man su lietuvių visai negerai, šią pastraipą perraštinėjau 2 kartus ir niekaip neina tvarkingai išdėlioti minčių
Pauliau, tai natūrali reakcija pakeitus mokyklą. Kaip suprantu, iš pagrindinės perėjai į vidurinę mokyklą. Turėtum žinoti, kad vidurinėje mokykloje iš mokinių reikalaujama kur kas daugiau nei pagrindinėje, todėl pradžia visiems yra sunki. Tiesiog daug mokykis ir užpildyk žiniomis spragas, kurias turi. Perėjus į gimnaziją mane taip pat ištiko lengvas šokas, bet laikui bėgant pripratau prie naujos mokyklos krūvio ir tempo. Jei daug mokinsiesi, tai viskas savaime susitvarkys. Sekėmės 😉
Pauliau, manau, kad viskas susitvarkys. Mano vienuoliktos klasės pirmas pusmetis irgi buvo tragiškas (tai buvo pernai), bet po to išsitaisiau. Nepulk į paniką ir viskas susitvarkys.
O lietuvių tai nemažai kam kliūna. Keista, bet dažniausiai mokiniams geriau sekasi užsienio kalbos nei gimtoji. Ir man sunku sudėlioti mintis ir manau, kad daug kam taip yra, bet manau, kad to galima išmoti. Rašyti rašiniams ar interpretacijoms užtenka šablono, pagal kurį galima kurti pastraipas ir visą rašinį (interpretaciją). Reikia pasipraktikuoti ir tikrai išmoksi (nors kažkiek) ^^.
Perskaičius tavo straipsnius, tiesiog tavimi (racionaliu mąstymu, logika) susižavėjau… Ech, kodėl tokie vyrai išvažiuoja iš Lietuvos??
Tekstas super! Labai viskas puikiai išdėstyta. Džiaugiuosi čia atklydusi
O norėčiau patarimo, kaip išmokti tas istorijos datas ir viską, kas su ja susiję. Ką daryti, kad neišpauktų visos žinios, kai išmoksti? Kaip įsiminti svarbias datas ir įvykius ir jų nepamiršti? Gal iš patirties galėtum papasakoti kaip mokinaisi? Mintinai kaldavai? Ar turėjai kokį mokymosi būdą? Ar kokius lapelius rašydavaisi ir po to ištraukdamas aiškindavai kas ką reiškia..ar kaip…aš pasimetusi kaip mokintis…kad viskas susiguldytų mano galvoje.
Vienintelis būdas išmokti datas – tiesiog iškalti. Bet bandant jas atsiminti svarbiausia suvokti kas po ko vyko istorijoje ir tada bus tikrai nesunku.
Be datų daugiau nieko atmintinai mokytis nereikia – tiesiog suvokti. Dažniausiai klausimai yra įvykio X priežastys arba įvykio Y padariniai.
Jeigu atsakysi į visus buvusių egzaminų klausimus, manau, galiausiai visas žinias įsisavinsi savaime be papildomų pastangų. Tiesiog – stenkis ne atsiminti, o suprasti, kad galėtum išmąstyti vėliau.
Jei vis dėlto nori būti tikra, kad žinai viską, tuomet pasiimk tuščią sąsiuvinį ir eidama nuo I amžiaus iki šių metų rašyk eilės tvarka įvykius, kuriuos prisimeni. Viską reikia dalinti į dvi dalis: pasaulyje ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kas svarbaus vyko pasaulyje nuo 1850 iki 1900 m. – ir lygiai taip pat, kas tuomet buvo Lietuvoje.
Galvoje turi susidaryti enciklopedija, bet, kaip rašiau, manau, kad tai gali pavykti savaime sprendžiant užduotis. Siūlau dėl žinių pradėti jaudintis tik tada, jei atsakius į visus buvusius klausimus vis dar atrodys, kad žinai per mažai.
Ačiū labai už patarimą :)))
O kada bus naujas irasas, jau greit Kaledos, noreciau koki eilerasti ismokti Seneliui padeklamuoti ar paskaityti apie siltuosius krastus
Teišsipildo visos šviesios viltys,
Te džiugina kiekvienas darbas.
Tegul prasmingos būna visos dienos,
O laimė – dažnas svečias.
Su šventom Kalėdom ir Naujaisiais Metais
Cia eilerastis ar labiau palinkejimas? Galima ji deklamuoti per klases zybureli?
Aiskus ir neatsibostantis skaityti straipsnis. As suzavetas!
Sėkmės
Straipsnis patiko!:) Motyvacijos man tikrai reikėjo… Dėl LT egzamino nesinervuoju, susikursiu blogą ir išmoksiu rašyt. Dėl kitų – turiu pakankamai medžiagos, o motyvacijos ją spręst jau gavau. Tik norejau paklaust gal kas turi draugą informatiką kuris man gali išaiškinti programavimą? Nes mano mokytojos visai nedomina kad laikysiu egzaminą.. Dėkui!:)
Sveiki, galiu padėti su informatika
Kerniau,Tu nuostabus!
[…] http://kernius.net/kaip-pasiruosti-egzaminams-vbe-gidas […]
„Tu tiesiog turi dirbti – nuo dabar iki tos akimirkos, kai padėsi tušinuką ant stalo parašęs paskutinį savo brandos egzaminą“ Gražiai pasakyta.
Labai Tau dėkoju už tokius rašinius. Jie mane tikrai įkvepia bent pasistengti geriau mokytis. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje atsiras daugiau rašinių…
Sveikas, Kerniau. Gal galetumei pasakyti is kur gauti visus anksciau buvusiu egzaminu atsakymus? Bandau sekti tavo pedomis, keliuosi VBE ir MBE i worda, taciau ner jokios prasmes ta daryt jei negausiu atsakymu. Tikiuosi pasidalinsi savo ziniomis. Dekui.
Labas, Simonai, tekste rašiau:
„Tiesa, koks pasiruošimas, jei turi klausimus, bet nežinai teisingų atsakymų? Dėl to rekomenduoju egzamino centro reguliariai leidžiamas knygas „Į pagalbą abiturientui“, kuriose yra sudėtos tos pačios užduotys, bet su atsakymais.“
http://egzaminai.lt/113/
Labai geras straipsnis, kaip tik to man ir reikejo..
turiu motyvacija siekti savo uzsibresto tikslo, todel is visu jegu stengiuos, ir bandysiu vadovautis tavo patarimais.
Aciu Tau. Nuosirdziai. Sitas blog’as – geriausias internete per pastaruosius metus rastas dalykas. Net gera ant sirdies, kad dar yra (o gal apskritai yra?) tokiu lietuviu – Zmoniu is didziosios raides. Baltai pavydziu tavo busimai/esamai merginai. Sekmes ir sveikatos.
Kerniau, tai taip ir mokeisi istoriją tik iš senesnių metų egzaminų? Ar dar ir skaitei knygas ar visokius konspektus?
Manau dėl matematikos egzamino truputį apsirikai. Tas knygutes turėjau nusipirkęs, bet iš jų naudos buvo šnipštas. Kaip minėjai, pats matematiką mokeisi su korepetitore. Todėl geriau ir kitiems patartum klausinėti kitų (bendraklasių, vyresnių, mokytojų), nei nusipirkt sausas formules, iš kurių naudos nebus. O tie uždaviniai, kurie yra antroje knygoje yra juokingo lygio arba kitaip – laiko gaišimas.
Knygutė su „sausomis formulėmis“ reikalinga tam, jog sutaupytum laiko nevartydamas vadovėlių ir sąsiuvinių, kaskart sprendžiant prireikus ką nors pasitikslinti.
Dėl antrosios knygutės, spėju, jog mano pateiktą supainiojai su kitomis, parašytomis to paties autoriaus (jis jų labai panašiai atrodančių yra išleidęs gal 10 – su skirtingo lygio uždaviniais, kai kurios skirtos ne valstybiniam, o mokykliniam ar 10 klasės matematikos egzaminui pasiruošti). Uždaviniai toje knygutėje, kurią rekomendavau, yra tikrai ne lengvesni nei būna egzamine, bet, žinoma, ne olimpiadiniai. Viskas, ką sprendžiau pas korepetitorę, buvo iš tos vienintelės knygutės, ir ji su ja matematikos egzaminui yra paruošusi ne vieną abiturientų laidą.
Na tikrai ne mokykliniam egzaminui skirtą knygutę turėjau. O šeip, jei norit pasiruošt egzaminam mokykitės per pamokas ir nereikės vargt po jų.
Labai ačiū! Liko mažiau nei mėnuo(esu abiturientė), bet perskaičiusi šias tavo mintis, tuoj pat kibsiu į knygas ir žinau, kad man pavyks 😀 Ačiū.
I pagalba abiturientams! as savo prisiminimus pasakysiu:
nuo 8 klases isvis nieko nesimokiau, i pamokas arba nejau arba jai ir nueidavau praplepedavau su aplinkiniais ir tiek. num bet iki 8 mokiausi vidutiniskai ir 10 klases egzamina islaikiau normaliai vien ziniomis is iki 8 kl. Tai vat laikiau 7 VBE berods(maksimalu skaiciu) visus islaikiau 80-90 ruoze iskyrus lietuviu kalba 65%. visas mano pasiruosimas buvo 3 dienos pries egzamina po 1 valanda permesdavau praitu metu egzamina ir jo sprendimus ir ko nesuprasdavau, pvz diferencialas, logoritmai, trigonometrija matematikoje, nieko nespresdavau nei ka tik perskaitydavau per 10 min teorija ir SUPRASDAVAU JA, dar dabar po daug metu galiu pasakyti kad diferencials yra funkcijos kitimo greitis, nors niekada man jo po to neprireike, kodel atsimenu, nes supratau ji, o ne iskaliau spresdamas galybe uzdviniu, pamates teste ar uzdavinyje diferenciala tiesiog mastydavau aha tai funkcijos kitimo greitis, reiskias kuo statesne tuo greiciau etc. ir ismastydavau atsakyma, taip su visom kitom teorijom ir savokom. lygiai tas pats su fizika. chemija is vis yra lengviau uz lengva viskas ka reikia zinoti tai SUPRASTI medeljevo lentele, SUPRASTI ja, o ne kalti ar dar ka.. jai supranti visada isvartysi kaip kokia reakcija turi vykti, nes vien isivaizduodamas elektronu konfiguracija(letele pateikia informacija tam zinoti) gali ismastyti kas su kuo reguos ir kaip aisku turi zinoti ka terminai esantis lenteleje reiskia, kaip moliai, neutronai, protonai, elektronai, moline mase ir kt. tai viskas ka reikejo man ismokti uztruko apie 1 valanda ir gavau 90% is egzo. biologija tiesiog zinojau, nes man visada buvo idomi ir negaliu nieko patarti, nes as buvau olimpiadininkas joje, 100 negavau, nes tiesiog tingejau braizyti grafikus ir ju nedariau protestuodamas pries tokia debiliska uzduoti. anglu kalbos egza laikiau su nulinem teorijos ziniom, t.y. as neturejau nei zalio supratimo kas tie past perfect ir kt. jokiu gramatikos taisykliu isvis nezinojau, bet anglu mokejau, nes nuo mazens zaidziau zaidimus ir ziurejau filmus anglu kalba, taip pat skaitydavau angliskus tekstus, kitaip sakant tiesiog vartojau snekamaja anglu kalba ir tiek, jokiu taisykliu nezinodamas, gavau 85%, manau buciau gaves daugiau, bet rasinelio(ar laisko nepamenu) rasyme nezinodamas nieko kaip ten „reikia“ labai „gatviskai“ parasiau ir tas man sumazino bala, nes kitos uzduotys man buvo juokingai lengvos.
tai vat noriu tik pasakyti kad viskas ka ruosiausi buvo 3 valandos pries egza, nes as jokiu planu del studiju neturejau(apart istoti, kad i armija nepaimtu), nes tai laiko svaistymas, ir gavau 80-90% iskyrus lietuviu k. 65, esme buvo praitu metu egzo su jo sprendimais perzvalga ir SUPRATIMAS konceptu kurie ten buvo, nei vieno uzdavinio nebuvau issprendes nuo 8 klases nei fizikoj ni matematikoj nei chemijoj, negavau daugiau 90% daugiause turbut del blogos sprendimo strukturos(atsakymu nepateikimo blabla, ka galejau ismokti per 20min+, tiesiog kaip sakiau as labai nesistengiau), humanitarinaiai dalykai yra meslas, bet del moksliniu dalyku esu tikras , teisingai suprantant, pagaunant esme, per pora valandu esi pasiruoses egzui, turedamas labai menkas zinias pries tai. pvz. daugelis(tie kur po egzo nebesusidure su tom paciom temom) tu tikruju moksliuku, paklausti po kiek metu pvz kas ta trigonometrija net nebeprisimena tik nuvelia ten cos sin… bet as SUPRATES galiu po jau 7 metu pasakyt, kad tai yra staciojo trikampio krastiniu santykiai(isvartyciau kas sin ir kas cos, tan etc vien is +- kordinaciu, etc.) kurie turi periodine prigimti, nes kampas kaip apskritimas daro apsisukimus ir is to galiu isvartyti visa tu sinusu elgesi, kaip bangini grafika etc. nieko niekada nesprendes vien tik SUPRATES gerai, kas yra kas. tai va vaikuciai, patariu SUPRASTI reikala, taip ne tik egza isgliaudysit, bet ir visa likusi gyvenima zinosit.
Viskas, rytoj pirmadienis, pradėsiu nebetingėt 😀 Ačiū tau
Norėčiau dar vieną brolį turėt – tave 
Tikras rojus būtų 😀
Aš jau vienuoliktokė, taip kad ne už kalnų prasidės UCAS pildymas
Žinau, kad su savo galva visus laikomus egzaminus turiu galimybę išlaikyti ne mažiau 90balų, bet štai matematikos, aš jau bijau, o ST. Andrews kaip ir mano numeris 1, ir jis tikrai nepaprašys manęs žemų balų…
Įkvėpei mokytis
sveikas Kerniau, gal zinai kur butu galima parsisiust istorijos knygu pasiruost egzaminui? (nemokamai)
Ryt lietuvių VBE, tai labai padėjo, įkvėpė ir nuramino 😉 ačiū
Ačiū jums. Tikrai vertingi patarimai.:)
Kaip pats informatika islaikei? Kiek praktikiu uzduociu padarei? Gal turi kokiu patarimu jei zinai kad nebespesi abieju padaryt. Nes as nespeju per 45min 1 uzduoti padaryti, zinau, kad galiu, bet nespeju.
Iš informatikos VBE gavau 95 (mano metais tai reiškė maždaug 30-tą vietą Lietuvoje). Padariau, kiek atsimenu, viską. Vienintelis būdas išmokti greičiau daryti užduotis, tai buvusias prieš tai išspręsti tiek kartų, kad atėjus į egzaminą viskas būtų aišku ir nereiktų nė minutės sėdint galvoti. Kiek atsimenu, man pavyko abi užbaigti per pusvalandį. Ten tikrai nieko sudėtingo.
Jau apsipratau, ir padarau užduotis gan greitai, tiesiog reikia sistemą pagauti, kur nuskaityti failą, kaip nuskaityti vienoje eiluteje esančius duomenis (tiesa, to neismone mokytojas, ir nusiunte i olimpiada, tai visa olimpiados laiką ir mokiausi kaip žodžius ir kaip skaičius iš vienos eilutės nuskaityti) ir panašiai, nes esmė visų praktinių užduočių ta pati. Bet per 30min abi užduotis, kai duodamos 90, neblogai. Mano užduotys užima 50-70 eilučių su 5-7 eilutėm komentaru, ar taip turėtų būti? Gal aš persistengiu.
Manau, kad taip ir turi būti. Man dėl to gana greitai išėjo, jog tokias funkcijos, kaip read / write / append buvau anksčiau rašęs daug kartų (spręsdamas ankstesnius VBE ir olimpiadinius uždavinius), todėl tiesiog nebereikėjo galvoti, – o apimtis išėjo normali, tikrai ne stebuklingai mažai.
Gal galite patarti del matematikos korepetitores (iaus) 10 klases mokiniui, nes pasiskelbusiu, kad moko matematikos yra, taciau norisi, kad butu tikrai naudinga, gal konkrecius kontaktus zinote.
Na va, antri metai, ir antras kartas skaitant šį straipsnį. Skirtumas tik tas, kad jau nebe 11 klasė kai sėdėdavau ramus, tačiau jau 12 klasė ir vos prabėgus rudeniui, žiemai teks pradėti jaudintis..
Bandysim
Ne bandyti reikia, o daryti. Pabandymas gali daug kainuoti…
Labai gerai parasyta
nuostabu 
man labai patiko 
tikrai zadu pasinaudoti tuo ir butent del istorijos :0 aciu tau ;)*
eik tu sau!!! KAI GERAS, NU TIESIOG IKVEPIA 😀 kad tik ikvepimas neapleistu! aciu
Man 12 metų ir man idomu kaip ruoštis testams! O taip apie egzaminus parašyta tai taip gerai labai gerai. Man dar idomu sužinoti ką reikią daryti, kad lengviau ir geriau butu mokytis mano visu pamoku vidurkis (5,6,4,6,6 ir taip toliau, bet nedaugiau negu 6 ar 4) iš manes visi tičiojesiĄ
tičiojasi!*
Didelis ačiū tau. Tavo straipsniai tiesiog malonūs akims, jie smagiai ir lengvai skaitosi. Manau daugumai abiturientų čia galima rasti vertingos informacijos, smagu, kad yra tokių žmonių kurie dalinasi savo žiniomis ir padeda kitiems. Tikiuosi išvysti vis nauju publikacijų.
Ką galiu pasakyt – tai didelį AČIŪ už šį straipsnį. Labai
Labas, labai puikūs patarimai, turiu klausimą visiems. Gal žinot ar istorijos konspektai: regina juozokiene „lietuva ir pasaulis“ 2 dalys yra geros? ar verta jas pirkti? Gal kam teko iš jų mokytis
Apie šį tavo blogą šiandien man papasakojo klasiokas, kuris (kaip ir aš) labai susižavėjo tavo patarimais. Tad nuo ryt – bėgu šviestis istorijos egzaminus! AČIŪ UŽ PATARIMUS!:)
Zmogau, ACIU uz patarimus ir uz tai kad gaisai savo laika mus sviesdamas!:D
DĖKUI.
Praeitais metais skaičiau šitą straipsnį į egzaminus žvelgdama visai kitomis akimis. Tada man niekas nerūpėjo, maniau, jog yra dar daug laiko. Bet štai liko truputis daugiau nei 100 dienų. Labiausiai bijau Lietuvių egzamino. Nemoku aiškiai reikšti savo minčių, o neretai skubėdama padarau nemažai skyrybos ar rašybos klaidų. Tai dažniausiai ir pakiša koją gauti geresnį pažymį už interpretaciją ar rašinį, nes temą dažniausiai atskleidžiu. Kaip ten bebūtų sutinku su Kernium, kuris sako, jog nereikia korepetitorių jei turi gerą lietuvių kalbos mokytoją. Tiesiog reikia daug dirbti ir atkreipti dėmesį į kiekvieną padarytą klaidą dėmesį. Aš tai jau darau, tačiau neatsikratau daugumos klaidų… Tuoj pradės imti panika, bandomasis už poros dienos, o nemoku nieko. Kaip tik šiandien mokytoja patikino, jog tie mokiniai, kurie nieko nesikartoja prieš bandomuosius gauna prastus rezultatus, bet tų rašytojų ir galimų variantų yra begalė, kas atsitiktų jei pradėčiau visus kartoti ir leistis į kiekvieno kūrybos bruožų analizę?? Juk suprantu, jog tai nesvarbiausia norint gerai išlaikyti egzaminą. Reikia rašyti be klaidų, argumentuoti kiekvieną teiginį remiantis įvairiais kultūriniais, literatūriniais ir šiek tiek asmeniniais argumentais..Tai galbūt man labiau susikoncentruoti į keletą autorių kūrybą ir rašyti rašinį tema, kurią duos… Bet jei tada suprasiu, kad ta tema negaliu nieko pasakyti ir teks imti interpretaciją, o nebūsiu pasižiūrėjusi vieno ar kito kūrybos bruožų tai pasimesiu ir visiškai nieko neparašysiu…
Laba diena, man labai patiko Jūsų mintys ir požiūris dėl VBE ir straipsnis apie anglų kalbą
Mane domina vienas klausimas. Gal Jūs žinote koks dažnis BBC yra Kazlų Rūdoje, arba bent jau kur būtų galima pasidomėti, nes ieškojau ir visaip gaudžiau, bet deja.. 😀
Labas,man patiko tavo įrašas,
o tu rinkai klausimus tik valstybinių egzaminų ar ir mokyklinių istorijos?kelintais metais laikei egzaminus?
LABAS!!! Man labai patiko tavo visi straipsniai.
Mokausi tikrai gerai ir daug! Bet aš labai greit viską užmirštu ką buvau iškalusi… Pvz, istoriją. Perskaitau, atrodo moku, o po kiek laiko…
Dar turiu labai didelę problemą dėl anglų kalbos… Nuo 7 klasės mus mokė labai prasta mokytoja… Nors, tieą pasakius, nieko nemokė. Sngliškai per pamoką iš vis nekalbėjom, vos vieną pratimą per pamoką atlikdavom.. O DABAR! Tik vienuoliktoj klasėj pas labai stiprią anglų mokytoją mokomės. Labai sunku iš pradžių buvo, nors ir dabar, aišku. Bet laisvai angliškai kalbėti NEMOKU!!! Kiekvieną dieną kažką anglų mokausi, klausau internete. Bet jaučiu, kad nelabai padeda. PATARKIT, KĄ DARYTI????? Man labai reikia gerai išlaikyt anglų kalbą, bet bijau, kad nespėsiu jau išmokt per metus šiuos ir kitus….!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Sveiki,
ačiū už straipsnį : ) visada buvau iš tų „moksliukų“ ir niekada nemaniau, kad atsitiks kas nors tokio, bet… Kai galų gale apsisprendžiau, kur noriu stoti, pamačiau, kad nuo 2013 m., kai baigsiu mokyklą ir stosiu, ten gali reikėti biologijos VBE. Pati šiuo metu mokausi biologiją B lygiu, pamokos – niekinės, galima sakyti, biologijos mokykloje aš neturiu. Jau apsipratau su mintimi, kad laikysiu 5 VBE, bet abejoju, ar galiu labai gerai (kitaip neįstočiau) išlaikyti egzaminą tik ruošdamasi pati ir galbūt su korepetitore. Šiemet baigiu 11 klasę, kitąmet į A lygį nelabai noriu. Gal teko susidurti su bent šiek tiek panašia situacija? Gal turėtumėte(-um ?) kokių patarimų?
Sveiki,
Jei ne šis straipsnis, kurį visiškai netyčia užtikau begooglindamas, greičiausiai nebūčiau taip gerai išlaikęs egzaminų.
Nenuginčijama tiesa, jog reikia siekti geriausio (šiuo atveju 100-tuko). Tai automatiškai motyvuoja dirbti ir siekti tobulybės. Būtent remdamasis šiuo principu išlaikiau egzaminus daug geriau, nei būčiau išlaikęs su įsitikinimu „Esu vidutiniokas – tas ne daugiau 60%, tas ne mažiau 70% ir t.t.“. Viskas turi būti 100% ir jokių klausimų, abejonių, laiko gaišimų nervuojantis nebėra. Tikslas aiškus ir priverčiantis įdėti daug pastangų ir atrasti priemonių jam įvykdyti. Puikūs rezultatai – garantuoti.
Vienas pažįstamas žmogus turėjo tikslą „Reikia bent išlaikyti lietuvių ir matieką, o visa kita daug papraščiau.“ Deja, su tokiais tikslais jis pasiekie dar mažiau – Lietuvių (per plauką) neišlaikė, matematiką per plauką išlaikė. Kai žmogus yra šimtu procentų įsitikinęs, jog jis nesukurtas tam ir anam, jis tikrai tam ir nebus pakankamai stiprus. Viskas paprasta.
Tad jeigu esi įsitikinęs savo silpnybėmis – jos tau pakiš koją, o jei esi įsitikinęs savo galia silpnybes eliminuoti – jas be problemų pašalinsi su šaknimis!
V. Mockus „Matematikos valstybinio brandos egzamino užduočių pavyzdžiai (su atsakymais)“
Gal jau atsirado naujesnis ir tuo paciu geresnis sios knygos leidimas ar ji vis dar nepamainoma?
Dėl ko matematikos neverta mokytis 1 punkto nesutikčiau, man asmeniškai matematika visai nesiseka stengiuosi ar ne pasikelia ar nusileidžia 1-2 balais. Nors ir labai stengiausi su repetitorium ruošiausi 10 įskaitai, gavau 6… Bet vistiek noriu mokytis matematika, noriu studijuoti apskaitą. Procentai, diagramos finansų skirstymas man atrodo visas gyvenimas… Bet po tavo teksto nežinau ką daryti.
Sveiki, noreciau pagirti jusu straipsnius, jie tikrai labai puikus, uzdega viska mest ir begti mokytis 😀 jau trecia kart skaitau jusu teksta ir manau, kad ateityje dar ne karta skaitysiu, taip sakau todel, kad jis lyg primena man ka dabar, budama tokiu metu, 11toje klaseje tureciau daryti. Pati pripazystu, kad tingiu mokytis ir jei kas nesiseka, tiesiog palieku tai neissiaiskinus, be to esu ganetinai save nuvertinus, niekada nebuvo minties is egzamino gauti 100, taciau dabar perksiacius jusu teksta sau nuolatos priminsiu jusu zodzius „egzaminuose nera nieko, ko nesugebetu iveikti eilinis abiturientas“
aciu jum!
Sveikas Kerniau. Ačiū už patarimus, tavo nuomonei ir išreikštiems patarimams pritariu, viskas yra įmanoma. Tik dabar man iškilo vienas klausimas. Aš esu abiturientas. Mano manymu ne eilinis abiturientas. Negalvok kad bandau girtis ar panašiai, bet tokia mano prigimtis – domėjimosi prigimtis. Turbūt dar nebuvo dalyko, kuriuo nesidomėjau. Nuo šunų veisimo iki tokių temų kaip „Kas nužudė Rasputiną?“. Aš manau, kad aš nuo to nukenčiu. Nukenčia mano mokslai ir pasiruošimas egzams. Perskaitęs tavo įrašą, stengsiuosi pasikeisti ir bent jau kol išlaikysiu egzaminus nesidomėsiu „nereikalingais“ egzams dalykais. Be abejo, tie dalykai kuriais aš domiuosi yra reikalingi bendram išprusimui, erudicijai ir t.t, kurių gal būt aš nepanaudosiu egzamine. O klausimas būtų, kaip išlaikyti biologijos egzaminą? Dabar mokausi B lygiu, bet čia ne esmė. Mokydamasis daug ką praleidau, ir iki kol neužsimaniau jo laikyt, nesimokiau. Ką patartum?
Jūs rašote: „tu nori patekti į gerą universitetą (galbūt į esantį pasaulio top 20? tai realu)“, ar tikrai realu patekti į gerą užsienio universitetą egzaminus išlaikius virš 90, tačiau neturint jokių įspūdingų pasiekimų olimpiadose?
cia norejau tik pasiteirauti: is kur kerniau atsispausdinai 300 psl. istorijos klausimu ir atsakymu vbe, nes as internete neradau, kad visi butu- yra tik maza dalis, o ten galima pirkt brangiai is tevukas.lt bet ir tai tik elektronine versija, tai kur geriausia gaut?
Va čia tikrai geras straipsnis.
is istorijos b lygio 84
Sveikas, Kerniau,
man iškilo keletas klausimų. Kiek laiko ėjai pas matematikos korepetitorę? Nuo kada pradėjai ir kada baigei? Kelintoje klasėje buvai, kai pradėjai eiti pas korepetitorę?
sveiki as baigiau vidurine jau senokai.taciau dabar apsisprendziau kadc noriu mokytis medicina,tik gaila jog biologijos egzamino net nesu laikiusi.tai va iskilo klausymas.ar aplamai imano net neperlaikyti o laikyti egzamina,kurio net nesu laikiusi?
labai aciu uz pagalba.
Labas, norejau paklausti is kur atsispaudinai 300 psl istorijos klausimu?