Paskutinę metų dieną noriu pasidalinti savo pamąstymais apie ateitį. Kiekvienas kalbėdamas apie Lietuvos padėtį – tiek ekonominę, tiek politinę – yra linkęs kritikuoti, pabrėžti tai, kas yra blogai, bet dauguma nutyla, paprašius pateikti savo pasiūlymus. Aš uždaviau sau labai konkretų klausimą, kuris aplenkia visus tuščiažodžiavimus: jei turėtum pinigų, kuriuos norėtum skirti, kad Lietuvai būtų geriau, – kaip juos panaudotum?

Šis gidas skirtas vidutinių gabumų moksleiviams (kurių yra dauguma), norintiems gerai pabaigti mokyklą. Ketinu pasidalinti savo kelių metų senumo patirtimi ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams (VBE), kaip mokykloje būdamas vidutinioku (vidurkis – 8), 4 iš 5 egzaminų išlaikiau gaudamas 90 balų ir daugiau.

– Sakai, kad tavo lėktuvas nusileido prieš valandą, jau sutemus; atvykai čia visiškai vienas, nieko nepažįsti, nemoki nė žodžio mūsų kalba, tau tik 20… Ir ketini dvi savaites keliauti po mūsų šalį neturėdamas jokio maršruto, nei sykio nemokėdamas už nakvynę ir net neįsivaizduodamas, ką veiksi ir kur būsi rytoj?

Internetas ne veltui lietuviškai dar vadinamas „žiniatinkliu“: juk pagrindinė jo paskirtis – padaryti informaciją pasiekiama. „Informacijos“ sąvoka dažnai siejama su oficialiais pranešimais, dokumentais, naujienomis – tuo, kas būna specialiai pateikta konkrečių žinių ieškantiems. Kaip bebūtų, nemažiau vertingos žinios yra tos, kurios kaupiamos kiekvieno mūsų galvose. Pagrindiniai jų šaltiniai internete – asmeninės svetainės (tinklaraščiai) ir forumai.

Aš niekada neskaičiau daug knygų ir, nežinau, ar dėl to, mokyklos suole patirdavau didžiules kančias, bandydamas parašyti ilgesnį rašinį duota tema – dažniausiai, niekada neparašydavau, visada dvigubai mažiau nei reikėdavo (ir negu sugebėdavo klasiokai) – todėl iš karto gaudavau minus du balus, bet kažkodėl nesijaudinau (nors gal ir reikėjo) – tiesiog sakydavau sau: kodėl aš turėčiau turėti ką pasakyti bet kokia tema, kurią man kas nors duoda?

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Ar pastebėjote, kiek žmonių kiekvieną vasaros vakarą užplūsta sostinės senamiesčio gatves? Nesvarbu, savaitgalis, ar eilinė darbo diena, sutemus išėjęs į miestą jaučiuosi kaip pajūrio kurorte sezono metu. Svarbiausia, jog tie žmonės – ne svyruojantys buduliai su degtinės buteliais, o ramūs miestelėnai, lauko kavinėsi bendraujantys, besiklausantys muzikos, gurkšnojantys vyną, alų ir kokteilius. Miestas gyvas ir tai nuostabu – tik gaila, jog kelis mėnesius per metus.

Taip, žinau, dauguma žmonių apie verslą Lietuvoje negalvoja ir vos perskaitę šią antraštę mintyse sau pasakė: „Tai tikriausiai ne man“. O galėtų tikti ir tau. Ar žinai, kiek žmonių mūsų šalyje kuria verslą? 1%. Tai reiškia, jog vienas sukuria darbo vietas kitiems devyniasdešimt devyniems. Ar gali tuomet šalis būti turtinga, o dauguma jos žmonių – laimingi? Palyginimui: Italijoje savo verslą turi apie 20% žmonių – tai reiškia ne tik tai, jog vienas sukuria darbo vietas kitiems keturiems, bet ir tai, kad kas penktas žmogus yra nepavaldus kitiems ir pats priima sprendimus.

Paskutiniajame pasakojime apie kelionę į Romą noriu pasidalinti tuo, ką išgirdau apie miestą ir šalį. Neperskaičiau, o išgirdau, – vienintelis mano šaltinis buvo sutiktas žmogus, todėl nežinau, kiek tiesos buvo tuose žodžiuose, – netikrinau nei enciklopedijose nei turistiniuose giduose – tai būtų tas pats, kaip ieškoti patvirtinimo kiekvieno sakinio iš storo romano. Galiausiai, net jei dalis viso to buvo pasaka, tai ji nuostabi ir vien dėl to verta aprašyti.

Kinijos Liaudies Respublika. Pradinukų klasė vienoje mokykloje. Siekiant išvengti vaikų susidūrimo su demokratijos principais, klasės atstovą iki šiol visada (tarsi „iš viršaus“) paskirdavo socializmui ištikima mokytoja. Šįkart buvo kitaip: atėjusi į pamoką ji mokiniams pasakė, jog savo atstovą jie turės išsirinkti patys – ir tai vadinama demokratija. Bet kas yra rinkimai ir ką reiškia balsuoti? Tai išaiškinti buvo pirmoji mokytojos užduotis.