Savo kelionių aprašymuose jau nekartą minėjau CouchSurfing – internetinę bendruomenę, kurioje gali rasti nemokamą nakvynę turbūt bet kurioje pasaulio šalyje. Vis dėlto ne kartą sulaukiau klausimų, kodėl žmogus galėtų norėti priimti nepažįstamąjį į savo namus, ir ką tu turi duoti mainais už tai. Į šiuos klausimus mėginsiu atsakyti kartu pasidalindamas patarimais iš savo patirties, kaip sėkmingai naudotis šiuo tinklu.

Antroji pasakojimo iš Romos dalis – apie nepažįstamą žmogų, pasisiūliusį priimti į svečius ir pakeitųsi visą kelionę.

Kartais tiesiog ateina noras dingti – palikti viską ir pabėgti. Ne pirmą kartą man taip atsitiko prieš porą savaičių. Ne pirmą kartą aš taip ir padariau. Mano pabėgimai visada turi kai ką bendro: jokių planų, jokių draugų, jokių viešbučių ar hostelių. Vienintelis sprendimas – išsirinkti šalį. Šįkart rankose laikiau bilietą į Romą, į skrydį vos už 6 dienų. Nežinojau, ką veiksiu, kur gyvensiu, ką pamatysiu, ką sutiksiu. Ir nenorėjau žinoti. Kartais galima sau leisti tiesiog nieko nežinoti.

Vasarą dvi savaitės tranzavimo po Europą stipriai pakeitė mano požiūrį į keliavimą ir apskritai į gyvenimą. Supratau, jog įsimintiniausi įvykiai būna tie, kurių nesuplanuoji. Be to, pradėjau tikėti likimu: kad net ir blogi dalykai turi nutikti, jog galėtum patirti gerus, – todėl neverta pergyventi dėl to, kas iš pradžių gali atrodyti beviltiška. Taip mąstydamas nusprendžiau tiesiog daugiau nebeplanuoti ir leistis į nuotykius.

Nuostabios vasaros prisiminimai turi išlikti.

Paprastas kelionės pasakojimas dažniausiai atsako į du klausimus: „kur buvai?“ ir „ką pamatei?“, bet kelionė autostopu yra kitokia. Ją aprašant sunku nepaminėti sutiktų žmonių ir to, ką iš jų sužinojai. Būtent tai mano atmintyje – o vėliau ir pasakojimuose – užima nemažai vietos.

Kaip per 3 dienas autostopu įveikėme 2500 kilometrų ir nuo Viduržemio jūros krantų atsidūrėme Lietuvoje.

Alpių kalnai, senieji Italijos miestai ir Viduržemio jūra. Kaip dešimtąją dieną mes galiausiai pasiekėme savo kelionės tikslą.

Dvi dienos, kurias praleidome Vokietijoje, buvo visiškai skirtingos: pirmoji – pilna įspūdžių ir pažinčių, o antroji – vos neprivertųsi mūsų galvoti apie kelionę namo.

Antrajame pasakojime iš kelionės po Europą – mūsų laimės ir nelaimės patirtos Čekijos Respublikoje. Neįtikėtinai pigus maistas ir alus bei nuostabus Prahos senamiestis.