Pagal paskutinius interneto naršyklių duomenis, Firefox jau naudojama beveik 50% visų kompiuterių. Taigi šis įrašas skirtas būtent tokiai daliai internautų. Ar žinote, kas bendro tarp iPhone ir Firefox? Jų abiejų didžiausias privalumas – tūkstančiai laisvai prieinamų priedų (programų), kuriuos kuria žmonės visame pasaulyje. Dažniausiai priedai atsiranda tada, kai eilinis programuotojas pasigenda savo gyvenime kokios nors funkcijos ir nusprendžia pats ja papildyti turimą programą ar įrenginį. Tuomet, kai darbas jau būna baigtas, atrodo tiesiog kvaila jo rezultatu džiaugtis vienam, tuo labiau, kai gali atsirasti žmonių, kurie už tavo sukurtą programėlę bus linkę atsilyginti (žinoma, mes nekalbame apie Rytų Europą, ar ne?). Taigi mėginsiu apžvelgti nemokamus Firefox naršyklės priedus, kurių daugumą kasdien naudoju jau ne vienerius metus ir kurie sutaupo man daugybę laiko ir nervų.

Paskutinio žiemos penktadienio naktį gurkšnodamas alų savo bendrabučio kambaryje ir naršydamas internetą pastebėjau, jog eilinį sykį tikrinu tuos pačius puslapius, ieškodamas naujų žinių, kurios mane domintų. Tuomet, jau gerokai po vidurnakčio, pradėjau mąstyti, kad naujienų neturėtų reikėti ieškoti, – jos galėtų „ateiti“ pas mane pačios. Ateiti iškart, vos tik būna paskelbiamos kur nors internete, ir būti surūšiuotos pagal temas – kad galėčiau greitai sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, kas naujo krepšinio pasaulyje, kaip vystosi naujausios technologijos.

Eini. Sėdi. Lauki. Važiuoji. Galva laisva. Puiki proga sužinoti ką nors naujo… Neveltui kalbininkai internetą pavadino „žiniatinkliu“.

Nemaža dalis žmonių, užsiimančių kūryba (nuo tapybos iki programavimo), dirba pagal autorines sutartis. Nuo etatinio darbo šis skiriasi tuo, jog taisykles kuri pats. Iš vienos pusės – tai laisvė – nesi priklausomas nuo nuolatinio darbdavio, iš kitos pusės – atsakomybė – darbas su vis kitais žmonėmis ir naujų užsakymų paieška. Šioje srityje sėkmė vertinama ne paaukštinimais, bet laimingais klientais, kurie patys tave susiranda ir rekomenduoja kitiems. Taigi kaip to pasiekti?

Programavimas yra viena iš tų sričių, kurioje ypač daug savamokslių. Kadangi daugumoje mokyklų rimtų programavimo pamokų nebūna, o Lietuvos universitetuose nemažai dėstytojų pasižymi kompetencijos trūkumu, plečiant programavimo žinias dažnai tenka pasikliauti interneto šaltiniais. Visgi toks mokymosi būdas nėra nuoseklus ir turi nemažai trūkumų. Vienas geriausių pasaulyje technologijų universitetų – Stanford (JAV) – įrašė ir internete paskelbė kelis programavimo kursus, kurie skaitomi šios aukštosios mokyklos studentams.