Būtent į forumus suplaukia milžiniškas daugybės žmonių žinių srautas. Mes kasdien susiduriame su naujomis problemomis, naujais klausimais ir ne visada turime pažįstamų, kurie galėtų padėti, – galiausiai tiesiog trokštame sužinoti daugiau skirtingų nuomonių. Sunku išmatuoti, kokią didžiulę įtaką internetinės bendruomenės turi priimant sprendimus gyvenime, kai vienas kito dažniausiai nepažįstantys žmonės dalinasi savo patirtimi: ką studijuoti; kur atostogauti; kokį automobilį pirkti; kur investuoti; kaip išspręsti problemas su kompiuteriu ir t.t. Forumai sudaro labai reikšmingą žiniatinklio dalį.

Nusprendžiau skirti šiek tiek laiko ir peržvelgti populiariausius forumus Lietuvoje. Norėjau ne tik atrasti populiariausius, bet ir atsakyti į klausimą, kas juos sieja, ko reikia forumui, kad jis taptų populiarus, – juk didžiausia kiekvienos bendruomenės vertė yra jos nariai.

Manau, kad geriausiai internetinės bendruomenės dydį atspindi ne lankytojų per dieną ar registruotų narių, bet parašytų pranešimų skaičius, – būtent tai parodo, kaip aktyviai žmonės ieško ir dalinasi patirtimi ir kiek informacijos kiekvienas forumas yra sukaupęs.

Taigi sąrašas populiariausių internetinių forumų Lietuvoje ir pranešimų skaičius juose:

1. BitePlius.lt – 19 363 000
2. SuperMama.lt – 13 262 000
3. Uždarbis.lt – 1 441 000
4. Lrytas.lt – 1 439 000
5. TindiRindi.lt – 1 312 000
6. Draugas.lt – 1 272 000
7. LinkoManija.net – 994 000
8. Tax.lt – 869 000
9. Infolex.lt – 722 000
10. DjScene.lt – 658 000
11. EuroFootball.lt – 594 000
12. AudiKlubas.com – 580 000
13. Diskusijos.lt – 576 000
14. Travian.lt – 555 000
15. Linksmas.net – 546 000
16. Klase.lt – 481 000
17. Miestai.net – 468 000
18. Elektronika.lt – 454 587
19. 22.lt – 381 000
20. HondaKlubas.com – 353 000
21. Ferrum.lt – 334 000
22. Lin-e-age.kobra.lt – 332 000
23. BodyBuilding.lt – 297 000
24. Chatas.lt – 296 000
25. Imagination.lt – 291 000
26. Auksarankes.lt – 290 000
27. Mama.lt – 285 000
28. MotoManai.lt – 284 000
29. TavoVaikas.lt – 269 000
30. Aistra.lt – 263 000
31. Music.lt – 242 000
32. ComputerBild.lt – 230 000
33. Kulturizmas.net – 215 000
34. Tavo.lt – 208 000
35. Spekuliantai.lt – 204 000
36. Ieskok.lt – 195 000
37. Studijos.lt – 190 000
38. GerasDviratis.lt – 183 000
39. Zebra.lt – 181 000
40. PlayManija.net – 173 000
41. BMWFan.lt – 158 000
42. Traders.lt – 152 000
43. RojausSodai.lt – 150 000
44. LNK.Alfa.lt – 150 000
45. Snekam.lt – 149 000
46. SuperGames.lt – 148 000
47. Technologijos.lt – 147 000
48. ZemesUkis.com – 141 000
49. LietuviaiNorvegijoj.com – 135 000
50. GayLine.lt – 125 000
51. Novaturas.lt – 104 000
52. TopZone.lt – 99 000
53. Plepek.com – 99 000
54. Diskutuok.lt – 98 000
55. SubaruKlubas.com – 94 000
56. MazdaKlubas.lt – 93 000
57. Citrina.lt – 93 000
58. Fantastika.lt – 91 000
59. LDK-RS.com – 85 000
60. Anglija.com – 71 000
61. Cha.lt – 64 000
62. Zvejys.lt – 62 000
63. Mintys.lt – 58 000
64. Darbstuoliukes.lt – 58 000
65. DarniPora.lt – 56 000
66. PokerioKarta.com – 54 000
67. VeloManai.lt – 53 000
68. AutoGidas.lt – 52 000
69. ForesterClub.lt – 51 000

Pastabos: pranešimų skaičius suapvalintas tūkstančių tikslumu; įtraukti forumai, kurie 2010-11-01 savo duomenų bazėje turėję daugiau nei 50 000 pranešimų. Nebuvo įtrauktos krepsinis.net ir mobili.lt diskusijos, sujungtos su portalų komentarais (t.y., didžiąją dalį temų kuria ne patys nariai, o administratoriai, skelbiantys naujienas ir prekes, kurios yra komentuojamos).

Lietuvos forumų tendencijos

Peržiūrėjęs daugybę lietuviškų interneto bendruomenių padariau šiuos pastebėjimus:

• 70% forumų gyvuoja jau ilgiau nei 5 metus
• 75% forumų turi aiškias pagrindines diskusijų temas (ne „apie viską“)
• 80% forumų buvo sukurti ne vieni sau, o kaip informacinių portalų dalis
• Viena populiariausių diskusijų temų – vaikų auginimas (SuperMama.lt, TindiRindi.lt, Mama.lt, TavoVaikas.lt). Šių forumų pasisekimui įtakos turi tai, jog priešingai nei dauguma jie sutraukia ne paauglius, vyresnius žmones. Be to, motinystės atostogos būnant namuose – nuostabus laikas diskusijoms internete
• Du į pirmąjį dešimtuką patenkantys forumai turbūt priešingai nei visi likę dažniau yra naudojami profesiniais nei asmeniniais tikslais: Tax.lt gali suteikti pagalbą apskaitos ir mokesčių, o Infolex.lt – teisiniais klausimais
• Daugiau nei vienas populiarus forumas yra apie technologijas, muziką, transportą, žaidimus, emigraciją ir sveikatą

Vieno forumo istorija

Dažnai forumai vystosi lengvai, nereikalaudami ypatingos priežiūros ar reklamos, ypač būdami lankytojus pritraukiančių informacinių portalų dalimis. Populiariausiųjų dešimtuke yra tik vienas forumas, kuris kūrėsi savaime, niekada nebuvo parduotas ir nepriklausė jokiam „iš viršaus“ valdomam komerciniui portalui, – tai Uždarbis.lt.

Neseniai daviau interviu kompanijai EVP International apie tai, kaip gimė šis forumas. Pagalvojau, kad jis gali papildyti šį mano skaičiais paremtą įrašą kažkuo konkretesniu, – papasakoti apie internetinę bendruomenę iš vidaus.

Kaip kilo idėja sukurti Uždarbis.lt ir kada tai įvyko?

Sakoma, kad dauguma būsimų informatikų kompiuterį kaip įrenginį ne tik pramogoms, bet ir kūrybai – programavimui – atranda būdami 13-15 metų. Tuomet jie pradeda domėtis technologijomis, apie jas skaityti straipsnius, knygas. Kaupiant žinias, ir gilinantis į iki tol nepažįstamą erdvę natūraliai kyla daugybė klausimų. Mokykloje informatikos beveik nemokoma, tad atsakymų turi ieškotis pats – o tai galbūt dar ir įdomiau.

Tokioje situacijoje aš buvau 2004 metais ir vienintelė vieta, kur rasdavau daugiau apie technologijas išmanančius žmones, buvo IRC. Vis dėlto realaus laiko susirašinėjimo tinklai turėjo ne vieną minusą ieškant pagalbos: pavyzdžiui, tu negalėjai matyti visų klausimų, kurie buvo užduoti kitų žmonių anksčiau, kai nebuvai prisijungęs; be to, jausdavaisi laimingas, jei pasisekdavo paklausti tuo metu, kai kas nors nėra užimtas ir randa laiko tau atsakyti.

Taip būnant 14-kos kilo mintis pradėti forumą – erdvę keistis žiniomis, kurioje išliktų visi užduoti klausimai ir gauti atsakymai, o žmonės galėtų rašyti tada, kai turi laiko. Pirmieji forumo nariai buvo būtent žmonės „atėję“ iš IRC.

Tiesa, Uždarbis.lt iš pradžių vadinosi kitaip ir šiuo adresu forumas tapo pasiekiamas tik po pusantrų metų nuo jo sukūrimo.

Įdomu pastebėti tai, jog Uždarbis.lt atsirado tuomet, kai dviejų iš trijų šiuo metu populiariausių svetainių pasaulyje dar nebuvo – Facebook gimė mėnesiu vėliau, o YouTube – po metų. Kartu keitėsi ir forumo struktūra – dabar viena iš Uždarbis.lt diskusijų temų yra Socialiniai tinklai – tai 2004 metais būtų buvę sunku įsivaizduoti.

Kokiems žmonėms šis projektas skirtas?

Uždarbis.lt turi tris pagrindines kryptis – verslas, technologijos ir asmeninis tobulėjimas.

Nemažai forumų Lietuvoje yra „apie viską“. Manau, kad Uždarbis.lt su laiku taps vieta savo žiniomis dalintis protingiems, tikslų gyvenime turintiems žmonėms, kurie turi ką pasakyti. Paskutiniais mėnesiais mes sparčiai judame į priekį – tai rodo diskusijos tokiomis temomis, kaip verslo idėjos ir asmeninis tobulėjimas.

Uždarbis.lt narių amžiaus vidurkis auga kartu su forumu: 2004 metais dauguma lankytojų buvo 14-15 metų paaugliai (tokie, kaip ir aš pats), šiuo metu – 20-22 metų studentai. Po kelių metų šie žmonės baigs mokslus ir daugumą jų sieja gebėjimas kurti savo idėjas, verslumas – jie nebus eiliniai darbuotojai, o suteiks darbo vietas kitiems. Dėl šios priežasties neabejoju, jog ilgainiui Uždarbis.lt taps nebe jaunuolių, o kostiumuotų dėdžių bendruomenė – tiesiog tie kostiumuoti dėdės dar neužaugo.

Ar projektas iš karto sulaukė didelio susidomėjimo ar viskas vyko palaipsniui?

Uždarbis.lt augo po truputį. Kelis kartus mes turėjome priimti svarbius sprendimus forumo ateičiai – pavyzdžiui, uždrausti diskusijas apie programas mokančias už reklamų žiūrėjimą ir spaudinėjimą – kas vienu metu buvo labai populiaru ir dėl ko daugybė žmonių lankėsi forume. Reikėjo to atsisakyti norint svetainę padaryti verta dėmesio protingiems žmonėms ir vyresnei auditorijai – tiesiog atsikratyti prasto įvaizdžio, kuris juos atbaidydavo. Praėjus kuriam laikui ne vienas to meto paauglys pripažino, kad kai kurių temų uždraudimas forume jiems padėjo atrasti naujas ir prasmingesnes veiklas, kurių dėka dabar gali uždirbti ir visiškai pragyventi patys. Šiuo metu diskusijos vyksta tik apie tai, kas turi realią naudą, ir prie mūsų prisijungia daugybė įdomių žmonių.

Ar Uždarbis.lt bendruomenė bendrauja tik virtualiai? Galbūt rengia ir „gyvus“ susitikimus?

Uždarbis.lt bendruomenės „gyvi“ susitikimai vyksta kas kelis mėnesius – dažniausiai bet kurio nario iniciatyva, kuris pasiūlo laiką ir miestą. Nors populiariausios vietos yra Vilnius ir Kaunas, savo miestuose yra susitikę ir šiauliečiai, klaipėdiečiai, panevėžiečiai. Tuomet, kai susitikimai vyksta didžiuosiuose miestuose, neretai specialiai į juos pabendrauti atvyksta nariai gyvenantys net už 200 kilometrų. Nemaža dalis žmonių per 5 metus savo mieste nėra praleidę nė vieno susitikimo, bet maloniai nustebina ir atvykstantis nauji nariai, Uždarbis.lt užsiregistravę tik prieš kelias savaites – taip mūsų užsakytame bare susirenka daugiau nei 30. Visada smagu gyvai pažinti tuos, su kuriais kasdien diskutuoji internete, ir atsiliepimai po kiekvieno susitikimo būna puikūs. Ne gana to, grupė „uždarbiečių“ iš skirtingų miestų kartą Uždarbis.lt susitikimą surengė Milane – vieną vasaros savaitgalį jis ten sėkmingai įvyko. Be to, atsiranda norinčiųjų susitikti Londone ir kitur toliau nuo Lietuvos, – tai puiki proga ne tik susipažinti, bet galbūt net apsikeitus idėjomis pradėti verslą kartu.

Papasakokite apie Uždarbis.lt naujoves bei ateities planus.

Taip jau atsitiko, kad po truputi pritraukdamas tiek verslius, tiek kuriančius žmones (programuotojus, dizainerius), Uždarbis.lt tapo vieta ne tik diskusijoms, bet ir skelbimams – čia vyksta dizaino konkursai, renkasi programuotajai, parduodami interneto projektai, ieškomos ir teikiamos investicijos. Kaip bebūtų, tai į Uždarbis.lt pritraukė nemažai nesąžiningų žmonių, bandančių apgauti kitus (pavyzdžiui, neatsiskaitant už suteiktas paslaugas) ir iš to pasipelnyti. Ieškodami sprendimų, pristatėme narių Tapatybės patvirtinimo sistemą, kuri leidžia užtikrinti, jog tas pats žmogus Uždarbis.lt turi tik vieną slapyvardį. Tapatybės patvirtinimas tapo privalomu visiems, norintiems talpinti skelbimus, bet yra visiškai nebūtinas paprastiems nariams, tiesiog diskutuojantiems forume.

Ateityje planuojame išleisti antrąjį Uždarbis.lt žurnalo numerį, kuriame greičiausiai bus publikuojami įdomiausi straipsniai, specialiai šiam forumui parašyti mūsų narių. Daugybė Uždarbis.lt lankytojų puikiai išmano sritis, kuriomis domisi, ir mes skatiname juos dalytis savo žiniomis – per jau pusantro mėnesio vykstantį geriausio straipsnio konkursą buvo parašyta daugiau negu 20 įrašų skirtingomis temomis: kaip sukurti efektyvią reklamos kompaniją, kaip turi atrodyti geras logotipas, kokį vaidmenį marketinge atlieka spalvos ir kita.

Pabaigai

Manau, kad Lietuvoje interneto bendruomenių turime pakankamai. Kiekvienas iš mūsų juose gali atrasti bendraminčius, kurių dėka tobulėtų sparčiau, – tereikia pasirinkti forumą, kuriame vyksta diskusijos tave dominančia tema.

Baigdamas norėčiau prisiminti vieną įstrigusį argumentą iš diskusijos „Kam priklauso interneto ateitis – Google ar Facebook?“.

Ateitis priklauso bendruomenėms, nes gerą technologiją gali pakeisti geresnė ir po 5 minučių tu jau ja naudosiesi pamiršęs senąją, o bendruomenę palikti yra sunku – nes palieki joje savo draugus, kurių visų į kitą vietą neperkelsi.

Gmail pranešėjas

Pačiam nuolatos tikrinti savo el. paštą yra kančia: jei tikrinsi kas valandą dažniausiai neatrasdamas naujų laiškų, jausiesi švaistantis savo laiką; jei tikrinsi kartą per dieną, rizikuoji praleisti ką nors svarbaus. Šis papildymas automatiškai kas kelias minutes tikrina jūsų el. paštą ir naršyklės lango kampe prideda mažą piktogramą, kuri rodo, jei turite naujų laiškų. Taigi el. pašto patikrinimas dabar tikrąją šių žodžių prasme trunka akies mirksnį – žvilgtelėjimą į lango kampą.

Tiesa, tokią pačią funkciją atliekančią programą galima įsidiegti į savo kompiuterį ir nenaudojant Firefox: Google sukurtas originalas (tiesa, jau senokai netobulinamas) ir galingesnis variantas.

Sesijų tvarkytojas

Ar jums yra kada buvę taip, kad ko nors ieškodami atsidarėte daugybę puslapių ir norėjote visus juos išsisaugoti, jog galėtumėte atsiverti bet kada vėliau vienu paspaudimu? O ar yra buvę taip, kad netyčia uždarėte naršyklės langą su svetainėmis, kurių adresų neprisimenate, bet būtinai norite sugrįžti atgal ir tęsti naršymą? Šis papildymas išsprendžia visas problemas.

Gyvas orų stebėtojas

Tereikia nurodyti miestą ir lango kampe (šalia el. pašto) matysite kas kelias minutes atnaujinamus orų duomenis: ne tik temperatūrą šiuo metu, bet ir ateinančių trijų dienų prognozes, atvaizduojamas piktogramomis (valio, dabar rodo tris saulutes!).

Tekstas kaip nuoroda

Tikriausiai pastebėjote, jog ne visada ant tekstuose matomų svetainių adresų galima paspausti – tenka juos pačiam imti suvedinėti ar kopijuoti, norint patekti į pamatytą tinklalapį. Šis mažas papildymas sutaupo daug laiko: užtenka paspausti du kartus ant tekste nepažymėtos nuorodos ir puslapis iškart atsidarys naujame lange.

Dainos iš YouTube klipų

Šiais laikais norint papildyti savo muzikos grotuvą nebereikia jokių nelegalių bylų siuntimosi tinklų – juk viskas yra YouTube – užtenka tik pasiimti. Nuostabus puslapis video2mp3.net leidžia įvedus YouTube klipo nuorodą jau po minutės atsisiųsti į MP3 konvertuotą jo garso takelį. Laiką sutaupo tų pačių autorių sukurtas Firefox papildinys, kuris prie po YouTube klipu prideda atsisiuntimo nuorodą – vos ją paspaudus netrukus prasideda dainos siuntimas.

Naršyklės lango paveikslavimas

Šis priedas leidžia poros pelės klavišų paspaudimų dėka išsaugoti interneto puslapyje matomą vaizdą kaip paveiksliuką į jūsų kompiuterį – paprasta ir labai patogu staiga prireikus.

Pabaigai

Šiuo metu egzistuoja daugiau nei 100 000 Firefox priedų. Tai leidžia kiekvienam susikurti naršyklę, kuri atitiktų asmeninius poreikius. Vis dėlto yra rizika apkrauti kompiuterį papildiniais, kurių idėjos skamba puikiai, bet realiai niekada nepanaudosi. Taigi reikia turėti omenyje, kad didelis priedų skaičius gali gerokai sulėtinti pačią naršyklę ir ypač jos paleidimą, todėl geriausia rinktis tik tai, kuo, žinote, naudositės ne kada nors, o jau šiandien.

Tuomet, jau gerokai po vidurnakčio, pradėjau mąstyti, kad naujienų neturėtų reikėti ieškoti, – jos galėtų „ateiti“ pas mane pačios. Ateiti iškart, vos tik būna paskelbiamos kur nors internete, ir būti surūšiuotos pagal temas – kad galėčiau greitai sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, kas naujo krepšinio pasaulyje, kaip vystosi naujausios technologijos.

Jeigu būtų toks puslapis, – galvojau tuomet – kaskart įsijungęs kompiuterį lankyčiausi tik jame: nebereikėtų nuolatos tuščiai naršyti reklamomis užkimštų naujienų portalų ir tikrinti kiekvieną dominančią skiltį, tikintis rasti ką nors naujo nuo paskutinio apsilankymo.

Idėjos įgyvendinimas iš pradžių atrodė nesudėtingas – juk dauguma svetainių palaiko RSS technologiją, kuria naujausios antraštės su nuorodomis pateikiamos standartizuotu formatu. Taigi iš esmės reikėjo sukurti sistemą, kuri nuolatos tikrintų kiekvieno portalo srautą ir išsaugotų naujus įrašus. Vis dėlto norėjau kur kas daugiau.

Pirmiausia svarbu buvo tai, jog atsidarius tokią svetainę jos nereikėtų nuolatos perkraudinėti, – jei, pavyzdžiui, DELFI paskelbia naują straipsnį, tai jo antraštė per kelias minutes turėtų pati automatiškai išlįsti mano kuriamo puslapio lange.

Antra, reikėjo unikalios temų (Lietuva, Pasaulis, Verslas ir t.t.) pasirinkimo sistemos. Visiems įprasta portalų navigacija, kai paspaudus ant pavadinimo po kelių sekundžių pamatai straipsnius ta tema, man pasirodė netinkama: juk mane domina gal 10 sričių, ar tai reiškia, kad turiu atlikti tiek pat paspaudimų, norėdamas sužinoti visų jų naujienas?

Nusprendžiau 50 temų išrikiuoti pagal abecelę, o jų šrifto dydį padaryti proporcingą straipsnių ta tema skaičiui: kuo daugiau įrašų, tuo didesnėmis raidėmis tos temos pavadinimas yra rodomas.

Vis dėlto turbūt svarbiausias navigacijos sprendimas – leisti lankytojui iš karto pažymėti visas jį dominančias temas. Tuomet naujienų srautas filtruojamas ir rodomas mišinys naujausių pranešimų tik iš pasirinktų sričių. Be to, temų pasirinkimai išsaugomi ir kitą kartą atsidaręs svetainę randi tai, ką palikai.

Iš pradžių atrodė, jog tai ir viskas, ką galima nuveikti.

Laiko turėjau nedaug. Tiksliau, neturėjau visai, nes universitetas buvo pasirūpinęs informatikų užimtumu: vieną po kitos reikėjo iš pradžių sukurti dirbtinio intelekto programą, kuri galėtų susirašinėti su žmogumi, bandydama suprasti jo mintis, o vėliau ir kompiuterinį žaidimą.

Taigi nieko nelaukdamas pradėjau kurti tą pačią penktadienio naktį. Greitai patekau į tai, kas būna tiksliųjų mokslų atstovams, kurie panyra į savo sritį: pamiršau viską, nebegalėjau galvoti apie nieką kitą ir niekaip nepajėgiau nuo šio darbo atsitraukti. Nuėjau miegoti paryčiais, atsibudau vos po kelių valandų ir tęsiau toliau. Per šeštadienį ir sekmadienį neišėjau iš savo kambario ir abi dienas prie kompiuterio praleidau po 14 valandų.

Pirmadienio rytą, prieš išeinant į paskaitas, mano puslapis buvo baigtas. Beliko panaudoti sekmadienį sugalvotą ir užregistruotą interneto adresą, kuris turėjo puikiai atspindėti projekto idėją, – VisosNaujienos.lt.

Svetainė išpopuliarėjo žaibiškai. Maniau, jog ji gali būti naudinga ne tik man vienam, bet nesitikėjau jau antrąją gyvavimo dieną sulaukti 2 000 unikalių lankytojų. Tai labai padėjo tolimesniam vystymui: žmonės naudojosi ir siūlė funkcijas, kurių jiems trūko.

Netrukus VisosNaujienos.lt su neslepiama simpatija buvo aprašytos skaitomiausiame lietuviškame tinklaraštyje apie informacines technologijas – Nežinau.lt. Straipsnio autorius svetainę pavadino „žiniasklaidos ateitimi“.

Tą pačią dieną į pašto dėžutę pradėjo plaukti laiškai iš „Verslo žinių“, „15 min“ ir kelių regioninių portalų, klausiančių apie galimybes patekti į mano naujienų srautą. Įdomu tai, jog pirmuosius du į jį jau buvau įtraukęs iš karto, bet, matyt, neskyrę laiko panagrinėti puslapį ir vos pamatę konkurentų logotipus, jie suskubo dėti pastangas atsidurti šalia.

Greitai supratau, kad gyvo srauto neužtenka. Norėjosi matyti ne tik tai, kas ką tik buvo paskelbta internete, bet ir žinoti, kokie įvykiai šiandien Lietuvoje ir pasaulyje yra svarbiausi – tarsi gauti pranešimų, kurie bus paskelbti vakaro žiniose, santrauką vidury dienos – realiu laiku.

Kaip tai padaryti? Nusprendžiau, jog puikus rodiklis yra tai, kiek šaltinių (interneto portalų) pranešė apie vieną arba kitą įvykį, – juk natūralu, kad svarbiausių žinių dauguma nepraleis. Beliko sukurti algoritmą, kuris sugebėtų surasti panašius straipsnius – kitaip sakant, sistemą, kuri nustatytų, kurie įrašai iš viso srauto yra apie tą patį dalyką, ir juos sugrupuotų.

Tai nebuvo lengva. Supratau, kokia neparanki lietuvių kalba yra kompiuteriams – skirtingi linksniai (galūnės) padaro žodžių atpažinimą labai sudėtingu procesu (priešingai nei anglų kalboje, kurioje užtenka pridėti arba nuimti „s“ raidę žodžio gale).

Šioje vietoje pirmą sykį kuriant internetinę svetainę man pravertė žinios, šiemet įgytos universitete: per pirmąją egzaminų sesiją rašiau esė apie tai, kaip veikia Google paieškos sistema. Ruošdamasis šiam atsiskaitymui (kuris, beje, vėliau pasirodė man buvęs sėkmingas – iš egzamino gavau 10) praleidau nemažai laiko studijuodamas vienintelį šaltinį – Google autorių – Sergėjaus ir Lario 1997 metais parašytą doktorantūros darbą Stanfordo universtete: „The Anatomy of a Large-Scale Hypertextual Web Search Engine“, kuriame buvo aiškinama jų kuriamos paieškos sistemos architektūra. Įdomu pastebėti tai, jog darbe paminėtos ateities prognozės pasitvirtino taip, jog dauguma tuo metu aprašytų sprendimų Google naudojami iki šiol – jau praėjus 13-kai metų ir internetui per tą laiką pasikeitus drastiškai.

Taigi praleidau savaitę kurdamas svarbiausių naujienų atpažinimo funkciją. Tiesa, ne dienomis, o rytais. Man reikėjo jau seniai užimtose dienose kažkur atrasti papildomo laisvo laiko ir tai pavyko – pradėjau kasdien keltis 5-tą valandą ryto. Taip iki pirmos paskaitos 10-tą valandą gaudavau papildomas 5 valandas programavimui. Tikriausiai mažai kas pagalvoja, kad tai tiek pat, kiek praeina nuo 10-tos ryto iki 15-tos popiet, – aš tarsi dvigubai prailginau savo darbingą dienos dalį.

Tiesa, sukurti neužteko. Reikėjo daugybės bandymų su jau egzistuojančia duomenų baze, kad įsitikinčiau, jog mano sistema neklysta arba klysta tik ten, kur to išvengti jau yra neįmanoma. Taigi taip praleidau dar vieną papildomą savaitę paleisdamas savo sukurtą algoritmą per 10 000 nuo svetaines gyvavimo pradžios surinktų įrašų ir ieškodamas sprendimų kiekvieną kartą, kai sistema suklysdavo bei kaskart pradėdamas testus su visomis naujienomis iš naujo. Buvau griežtas – funkcija nebuvo baigta tol, kol nors vienas iš 30 svarbiausių dienos įvykių turėjo tarp savo šaltinių „svetimkūnį“ – įrašą, kuris nepriklauso tai aktualijai. Būtent dėl to testavimas užtruko 7 dienas.

Kaip bebūtų, galiausiai aš tai pasiekiau – sistema veikė taip, kaip norėjau. Jau galėjau ją pristatyti lankytojams, bet kilo mintis padaryti dar vieną papildymą.

Tarp gyvo naujienų srauto pastebėjau straipsnių, kurie mane labai sudomino, bet nebuvo tokios naujienos, apie kurias praneša daug portalų, – pavyzdžiui, geri politikos komentarai ar įdomybės iš pasaulio kampelių. Viena tokių buvo žinutė apie tai, jog Didžiojoje Britanijoje nuspręsta perspausdinti Šaltojo karo metais nežinomo autoriaus parašytą knygą, kaip apsisaugoti nuo Sovietų Sąjungos šnipų – po, kaip manoma, rusų slaptųjų tarnybų organizuoto Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone, britai vėl nesijaučia saugūs.

Kompiuteris gali suprasti tai, kas yra svarbu ir populiaru, bet tik žmogus galį išskirti tai, kas įdomiausia. Dėl šios priežasties savo naujienų svetainėje pridėjau trečiąją skiltį, kurioje rodomi per paskutinę parą geriausiai įvertinti ir dažniausiai skaityti straipsniai.

Praėjus jau kelioms dienoms galiu pasakyti, jog ši mintis pasiteisino: iš svarbiausių naujienų skilties perskaitydamas antraštės sužinau, kas vyksta, o tarp mėgstamiausių lankytojų įrašų visada randu kažką įdomaus, ką norisi atsiverti ir perskaityti nuo pradžių iki pabaigos.

Galiausiai suvokiau, jog nemažai daliai žmonių tai gali būti pirmasis naršyklės puslapis (homepage). Kas jam svarbiausia? Žinoma – jog užsikrautų akimirksniu. Dėl šios priežasties stengiausi įgyvendinti daugumą technologinių sprendimų, kuriuos priėmė „Yahoo!“ ir kiti didžiausi pasaulio portalai siekdami maksimizuoti svetainės naršymo spartą. Šioje srityje, atrodo, jau padaryta viskas (pavyzdžiui: papildomas lankytojų skaičius beveik nepadidina duombazės užklausų; visoje svetainėje naudojama vos pora grafikos elementų – nepaisant to, kiek jų iš tikrųjų matoma ekrane).

Kas toliau? Turiu dar keletą idėjų, kurias norėtųsi įgyvendinti (pavyzdžiui, mobilioji VisosNaujienos.lt versija ir naujienų paieška, iš kurios galėtum sužinoti viską, kas internete buvo publikuota apie bet kokį įvykį ar asmenį). Vis dėlto tikriausiai tuo ir apsiribosiu.

Esu minimalizmo internete šalininkas – jei papildymu nesinaudos bent kas trečias tinklalapio lankytojas, tai jis nereikalingas ir tik be reikalo užkraus puslapį. Šioje svetainėje niekada nebus galybės funkcijų ir nustatymų, kad lankytojui netektų gaišti laiko bandant suprasti, ką kas reiškia, ir kokį nustatymą jam reikėtų pasirinkti, – paprastumas ir aiškumas kartais tiesiog žavi.

Šiuo metu jau bene kiekvienas mobilusis telefonas suteikia savo savininkui galimybę naršyti internete. Vis dėlto, kol informacijos srautą riboja mobiliojo interneto sparta ir kaina, geriausia lankytis specialiai telefonams pritaikytose svetainėse.

Internetas telefone leidžia ne tik laisvą minutę sužinoti visas naujienas, gauti transporto tvarkaraščius, miestų žemėlapius, televizijos ir kino teatrų anonsus, orų prognozes, bet ir bendrauti – el. pašto, „Skype“, „Facebook“ ir kitų paslaugų pagalba.

Apžvelgsiu tai, kuo naudojuosi pats.

Naujienos

wap.lrytas.lt – operatyviausias mobilusis naujienų portalas; publikuojami rašiniai iš „Lietuvos ryto“

wap.alfa.lt – patikimas naujienų ir politikos komentarų srautas; įdomūs straipsniai iš „Lietuvos žinių“

wap.lrt.lt – Lietuvos radijo ir televizijos naujienų tarnyba

wap.basketnews.lt – krepšinio rezultatai ir naujienos

wap.bbc.com – didžiausia pasaulyje naujienų tarnyba (Didžioji Britanija)

wap.espn.com – pasaulio sporto rezultatai ir naujienos (JAV)

Bendravimas

m.gmail.com – el. paštas telefone: skaityk, rašyk, tvarkyk

m.facebook.com – didžiausio pasaulyje socialinio tinklo mobilioji versija

skype.com/m – pokalbių programa „Skype Lite“, pritaikyta mobiliesiems telefonams

Kelionės

wap.marsrutai.lt – miesto transporto – autobusų ir troleibusų – tvarkaraščiai

wap.maps.lt – Lietuvos žemėlapis; adreso, gatvės paieška; lankytini objektai

m.google.com/maps – viso pasaulio mobilusis žemėlapis (programa, kurią reikia įdiegti į telefoną)

Laisvalaikis

wap.tv24.lt – televizijos kanalų programos

wap.kinas.info – Lietuvos kino teatrų anonsai

wap.galalaus.lt – barai, siūlantys pigų alų

Kita

m.google.com/docs – dokumentų („Word“, „Excel“, „PowerPoint“) kūrimas ir redagavimas; bylas galima įkelti iš kompiuterio, o vėliau, pakeistas telefone, vėl peržiūrėti kompiuterio ekrane ir atsisiųsti

m.google.com/reader – RSS naujienų srauto, tinklaraščių skaitymas

Pabaigai

Interneto puslapius galima pasiekti tiek su standartine telefono naršykle, tiek su gerokai pažangesne „Opera Mini“ programa (atsisiųsti iš m.opera.com).

Be to, mobilusis internetas veiks sparčiau ir kainuos mažiau naršyklėje atsisakius paveikslėlių rodymo.

Naršant dažniau verta pasidomėti operatoriaus (Omnitel, Bitė, Tele2) siūlomais mobiliojo interneto planais. Šiuo metu mėnesinis mokestis už internetą telefone – nuo 5 iki 12 litų.

Negali žinoti, ką milžiniška sparta tobulėjantys mobilieji telefonai mums pasiūlys po kelių metų, bet pasiekti žinias – informaciją, manau, visąlaik išliks viena pagrindinių jų funkcijų. Funkcija, kurią atrado dar ne visi.

Mėginsiu perteikti pagrindines mintis iš man patikusio straipsnio anglų kalba. Tiesa, jis buvo orientuotas į informacines technologijas, bet, manau, yra lengvai pritaikomas bet kurioje kūrybinėje veikloje.

• Turėk savo sritį (pvz., turinio valdymo sistemų tobulinimas; e–komercijos portalų dizainas ir pan.), tobulėk ir tapk joje vienu geriausių – tai leis uždirbti žymiai daugiau ir klientai patys tavęs ieškos.
• Tau nereikia visko mokėti iš anksto – gali išmokti jau vykdydamas užsakymą (bet žiūrėk į tai atsakingai).
• Bendrauk su savo klientais: informuok juos, kaip tau sekasi; klausk, kas neaišku.
• Nebijok dirbti už mažesnę kainą, kai turi nedaug patirties, – įgyti įgūdžiai bus žymiai vertingesni.
• Turėk savo nuolatinę darbotvarkę – neatidėk visko paskutinėms dienoms, o geriau tam skirk X valandų per dieną.
• Būk sąžiningas su savo klientu – nurodyk realų darbo atlikimo laiką (kitaip pačiam vėliau bus tik blogiau) ir sakyk atvirai, jei jo idėjos tau atrodo niekam tikusios.
• Svarbiausia – laimingas klientas – teigiami atsiliepimai ir rekomendacijos.
• Susikurk savo darbų galeriją – tai nėra būtina, bet daugumai užsakovų yra didelis privalumas.
• Nusistatyk atsiskaitymo sistemą (pvz., 50% atlyginimo prieš pradedant darbą ir 50% jį pabaigus).
• Neišmesk pinigų reklamai – dalyvauk konkursuose, atlik užsakymus, gauk atsiliepimus – jie yra geriausia (ir nemokama) tavo reklama.
• Mokyk kitus: straipsniai, tinklaraščiai ir pagalba forumuose yra nuostabus būdas parodyti, jog išmanai konkrečią sritį.
• Vertink save: jei prašai 5 kartus mažiau už kitus kūrėjus, užsakovas gali pagalvoti, jog tavo darbo kokybė tiek pat kartų yra žemesnė, – didesnė kaina kartais gali reikšti daugiau užsakymų.
• Geriausi klientai yra tie, kurie pasiryžę už geresnę kokybę mokėti daugiau.

Apibendrinant, patirtis dirbant su klientais yra turbūt svarbiausias dalykas. Turint aiškią ir nusistovėjusią sistemą galima išvengti daugelio nesklandumų ir konfliktų. Susidūrus su prastu užsakovu (ši sąvoka tikriausiai verta atskiro straipsnio) ir su tuo kylančiomis problemomis dažnai nėra ko kaltinti – taisykles kuri ir su kuo dirbti renkiesi pats.

Turbūt didžiausias šios mokymo programos privalumus – pateikiama visa kursų medžiaga: ne tik paskaitos (tiek vaizdo, tiek teksto formatu), bet ir dėstytojų konspektai, prezentacijos bei – kas ypač naudinga – užduotys (su galimais sprendimais), kurias atlieka tuos kursus klausantys studentai seminarų metu. Galiausiai galima rasti ir patį egzaminą, kuris parodo, kaip įsisavinai kursą, sudarytą iš beveik 30 paskaitų (trunkantį vieną semestrą).

Be to, ne visi kursai reikalauja pradinių programavimo žinių. Vienas iš jų – „Programavimo metodologija“ – puikiai tinka tiek humanitarui, norinčiam susipažinti su kodo rašymu, tiek programuotojui, kuris siekia kurti optimizuotas ir tvarkingas programas, ar domisi objektiniu programavimu ir JAVA. Būtent populiariausia pasaulyje programavimo kalba – JAVA – pasitelkiama aiškinant pagrindinius programavimo principus, kurie iš esmės taikomi programuojant visomis kalba. Daugiau turbūt nelabai ką yra pasakoti – jei įdomu, geriausia tiesiog pamatyti savo akimis. Galiu tik pasakyti, jog norėčiau tokio dėstytojo. Įžanginė „Programavimo metodologijos“ paskaita:

Click here to view the embedded video.

Visos šio kurso paskaitos