Dienoraštis? Taip, čia tikrai bus jis. Apie mažą istorinį Škotijos miestelį, kurio beveik pusė gyventojų – studentai. Apie trečią seniausią universitetą anglakalbiame pasaulyje. Apie žmones iš daugiau nei 75 pasaulio valstybių. Apie bendrabučio bendruosius kambarius, primenančius Hogvartsą. Apie „free vodka party“. Apie 50 sporto šakų ir 170 bendruomenių.
Bet pirmiausia apie tai, kodėl aš čia esu.
Kodėl St Andrews?
Per metus Vilniaus universitete man labiausiai trūko laisvės. Laisvės pačiam pasirinkti kiekvieną studijų dalyką, į kurį vėliau gilinsiuosi. Manau, jog tai svarbiausia universitete, – mokytis tai, kas tave domina (priešingai nei mokykloje, kur turi išklausyti visus kursus). Kadangi Lietuvoje tokio požiūrio į aukštąjį mokslą nėra, pradėjau domėtis Didžiosios Britanijos universitetais. Tiesa, nemažai jų taip pat turi gana konservatyvias sistemas.
University of St Andrews buvo tai, ko ieškojau. Pasirinkau šią aukštąją mokyklą ne tik dėl lanksčios studijų sistemos – pagal kai kuriuos reitingus tai trečias universitetas po Oxford ir Cambridge. Taip pat norėjau ateinančius 3-4 metus praleisti studentiškoje aplinkoje (o ne dideliame mieste) – ne tik mokydamasis, bet ir studentaudamas. Galiausiai apsispręsti padėjo tai, jog Škotijoje (priešingai nei Anglijoje) bakalauro studijos Europos sąjungos piliečiams yra nemokamos – baigęs studijas nesi niekam skolingas.
Universitetas ir miestelis
Universitetas labai nedidelis – vos 8 600 studentų (palyginimui: vien Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete studijuoja 6 000, o visame Vilniaus universite – beveik 23 000 žmonių), todėl patekti čia nėra lengva – norinčiųjų kiekvienais metais būna maždaug 10 kartų daugiau nei universitetas gali pasiūlyti vietų. Galbūt todėl nemaža dalis čia esančių lietuvių (šiemet 4 iš 5 pirmakursių) į St Andrews atvažiuoja jau po studijų metų tėvynėje. Iš viso mūsų šiais metais čia yra 12-15 – sako, daugiausia per visą universiteto istoriją.
Aš esu vienas iš 160 žmonių, studijuojančių informatiką (o tiksliau, Internet Computer Science – arba tiesiog – internetą). Tiesa, statistika žiauri: iš 160 informatikų tik 30 yra trečiakursiai ir ketvirtakursiai – per pirmus du metus universitetas leidžia pakeisti savo studijų programą (pvz., iš informatikos į ekonomiką, jeigu mokydamasis informatiką buvai pasiėmęs ir kelis ekonomikos dalykus) bei tęsti studijas kitoje srityje neprarandant nė vienų metų. Daugelis informatiką pradėjusių studijuoti žmonių vėliau tuo pasinaudoja.
Šiemet universitetas švenčia 600 metų jubiliejų, bet populiarumo susilaukė palyginti neseniai. 2001 metais Didžiosios Britanijos princesės Dianos sūnus Williamas nutraukė karališkosios šeimos tradiciją ir vietoje Cambridge pasirinko tuo metu mažai kam žinomą ir reitingų sąrašo viduryje tūnantį St Andrews universitetą. Nuo to laiko universiteto populiarumas kilo kasmet, nes jaunos britės ir amerikietės turėjo tikslą – tapti princesėmis (beje, vienai iš jų tai beveik pavyko). Princas miestelį paliko prieš ketverius metus, bet universitetas vis dar kopia į reitingų viršūnę.
[mappress]
Kuo ypatingas mažai kam žinomas, prie Šiaurės jūros krantų įsikūręs St Andrews miestelis? Pirmiausia, tai daugiausia barų kvadratiniame metre turinti vieta Didžiojoje Britanijoje (tiesa, čia nėra nė vieno naktinio klubo). Be to, būtent čia buvo pradėtas žaisti golfas – St Andrews dar vadinamas golfo tėvyne, o labiau pasiturintys studentai jį žaidžia kelis kartus per savaitę – kaip eilinę sporto šaką.
Bendrabutis
Tiesą sakant, nuo pat pirmos dienos, kai čia atvykau, iki pat sekmadienio, kai visi jau aprimę laukė kitą dieną prasidedančių mokslų metų, neturėjau laiko prisėsti ir visko aprašyti – tiesiog nesinorėjo ko nors praleisti.
Dauguma Didžiosios Britanijos universitetų pirmakursius kviečia atvykti savaite anksčiau ir sudalyvauti fuksų savaitėje (kaip dar geriau išversti „freshers’ week“?) – atlikti universiteto formalumus, susipažinti su nauja aplinka ir žmonėmis.
Visi pirmakursiai susirinko jau praėjusį šeštadienį, bet mes su dauguma lietuvių atvykome antradienį.
Aš į savo bendrabutį su lagaminu atriedėjau vėlai vakare ir patekau tiesiai į eilinį vakarėlį, kuris čia vyko kiekvieną vakarą. Niekas tokiu paros metu atvykstančiųjų nelaukė, tad pirmiausia prisėdau foje. Netrukus iš visų pusių mane apsupo žmonės. Visi puolė sveikintis, klausti vardo, ką studijuoju ir t.t. Pirmakursis iš Peru, su kuriuo ką tik buvau susipažinęs, pasiūlė: „Pasidėk daiktus pas mane ir einam švęsti! Vėliau grįši, pamiegosi ir ryte persikraustysi į savo kambarį“. Visgi po kokių 20 minučių, pilnų pažinčių, atsirado atsakingas žmogus (beje, čia viską tvarko ne pagyvenusios tetutės piktais veidais, o vyresnių kursų studentės). Pasiekęs savo kambarį po 20 bemiegių valandų nusprendžiau niekur nebeiti ir pailsėti.
Vienas iš St Andrews trūkumų – dauguma čia studijuoti atvykstančių žmonių priklauso vidurinei ar aukštesniajai klasei. Dėl šios priežasties 8 iš 10 studentams siūlomų bendrabučių yra pritaikyti būtent jų poreikiams: su maitinimu, kambarių priežiūra ir panašiai – beveik kaip viešbučiai. Laikydamasis senoviškų tradicijų, universitetas studentams leidžia tik nurodyti prioritetus, bet bendrabutį paskiria pats – savo nuožiūra. Kadangi dauguma lietuvių gyvena viename ar kitame iš dviejų paprastesnių ir gerokai pigesnių būstų, aš beveik neabejojau, jog pateksiu ten pat. Visgi vasara man buvo pasiūlytas vienas iš 8 „viešbučių“, kurio atsisakyti negalėjau, – mažame miestelyje tiesiog daugiau nėra kur gyventi. Taigi taip gavau puikų kambarį ir maitinimą tris kartus per dieną, bet netekau geros progos nemažai sutaupyti. Tiesa, čia sutikau ir dar vieną lietuvę – antrakursę.
Mano bendrabutį sudaro trys pastatų kompleksai – du iš jų, pastatyti XIX amžiuje buvo vieni pirmųjų bendrabučių studentams Didžiojoje Britanijoje.
Viename iš senųjų pastatų jau daugiau nei 100 metų gyvena tik mergaitės; kitas paskirstytas aukštais: du aukštai mergaitėms, du aukštai berniukams.
Aš gyvenu naujesniame trečiajame pastate, kurio antras ir trečias aukštai irgi paskirstyti pagal lytis. Man pasisekė – mano ketvirtas aukštas yra mišrus – turbūt todėl bene labiausiai susibendravęs.
Dar prieš išvažiuodamas girdėjau, jog mano bendrabučių komplekso gyventojai universitete vadinami „party animals“ (lietuviškai skamba labai gražiai – vakarėlių liūtai). Per šią savaitę įsitikinau, kad jie to vardo tikrai verti, o ypač mano aukštas, kuris šeštadienį, baigiantis fuksų savaitei, buvo išrinktas triukšmingiausiu iš visų trijų pastatų.
Pusryčiai, pietūs ir vakarienė trunka po valandą. Tuo metu į didžiąją salę susirenka visi studentai. Meniu yra sukurtas trijų savaičių ciklui – kas tiek laiko dienos patiekalai pradeda kartotis. Dažnai nesuprantu, ką valgau, nes daug kas būna neatpažįstamai sukepta arba sutrinta (kaip, pavyzdžiui, visos sriubos), bet galiu pasakyti, kad kol kas mus maitina nuostabiai.
Kiekvieną kartą atėjęs valgyti ir atsisėdęs prie stalo susiduriu su vis kitais žmonėmis. Tai puiki proga susipažinti ir pabendrauti. Neretai čia kyla gyvos diskusijos apie skirtingas religijas ir kultūras, į kurias įsijungia visi aplinkui sėdintys.
Pirmąjį rytą atsivertęs programą sužinojau, jog tai sporto diena. Įrašas buvo trumpas: „Sporto šakų maratonas prasideda 9 valandą, kai į pirmąjį susitikimą susirenka vyrų krepšinio žaidėjai. Pilną tvarkaraštį rasite mūsų svetainėje.“ – o man to ir užteko. Per pirmus pusryčius užsišnekėjau su vidutinio ūgio anglu, kuris taip pat galvojo apie krepšinį, bet buvo nusprendęs, jog yra tam per žemas. Kai jam paaiškinau, jog Lietuvoje krepšinį žaidžia ir žemesni už jį, filmų studijas pasirinkęs žmogus man pasiūlė susitikti po pusryčių ir keliauti ieškoti sporto centro kartu.
Taip mes netrukus atsidūrėme didelėje salėje, kuri, pasirodo, yra už poros minučių kelio nuo mūsų bendrabučio. Žmonių susirinko apie 40, nors aš tikėjausi gerokai mažiau. Išsiskaičiavome penketais ir, kai pamačiau savąją komandą, supratau, kokioje tarptautinėje aplinkoje atsidūriau: įžaidėjas kinas, centras iš Norvegijos (žaidžiantis už savo šalies nacionalinę aštuoniolikmečių rinktinę, bet nepasakyčiau, kad labai ypatingai), vokietis ir indas.
Krepšinio lygis nebuvo aukštas – matėsi, jog dauguma rimtai nesportuoja, bet patys žmonės labai mieli. Susibendravau su kinu, kuris priėjo prie manęs po varžybų, ir su magistro diplomo siekiančiu vokiečiu iš Miuncheno, su kuriuo kartu grįžome į bendrabučius.
Po pietų apsilankiau vienoje iš įvadinių paskaitų apie užrašų vedimą ir apskritai – apie efektyvų mokymąsi. Labai užvedė. Palikus auditoriją taip ir norėjosi pulti ką nors konspektuoti. Jau neatsimenu, kada paskutinį kartą rimtai mokiausi.
Vakare negalėjau praleisti „free vodka party“, kuris mano bendrabutyje vyko kiekvieną naktį. Iš pradžių tai skambėjo neįtikėtinai, bet vėliau išsiaiškinau, kaip bendrabutis gali girdyti savo gyventojus. Dalis pinigų nuo mokesčio už būstą patenka į laisvalaikio biudžetą. Kiekvienais metais gyventojai iš savų tarpo išsirenka komitetą (dažniausiai vyresnių kursų studentus), kuris už turimas lėšas visus metus organizuoja renginius. Fuksų savaitė yra vienas svarbiausių įvykių – kiekvieno universiteto bendrabučio tikslas neleisti savo naujiesiems gyventojams nuobodžiauti. Iš esmės kas vakarą būdavo tas pats: vienoje iš bendrųjų salių grodavo muzika ir visi galėjo nemokamai vaišintis degtinės ir sulčių bei degtinės ir „Coca-Cola“ mišiniais (kiekvienam pagal skonį), kuriuos iš neišsenkančių didžiulių kubilų pilstė organizatoriai. Kad būtų linksmiau, kiekvienas vakaras turėjo savo temą – „Tigrinės naktys“, „Arabiškos naktys“ ir panašiai. Beje, nors alkoholis buvo gana stiprios koncentracijos ir neribojamas, nemačiau nė vieno padauginusio.
Šeštadienio popietę dauguma bendrabučio gyventojų išėjo į kiemą – vyko barbekiu, grojo vietinio studentų radijo dydžėjai ir visi sėdėjo ant pievutės. Alkoholio pasirinkimą praturtino alus.
Studijų dalykų pasirinkimas
Antrą dieną pradėjau apsilankymu nedideliame naujame informatikos pastate. Kiekvienas universiteto studentas turi paskirtą savo patarėją – dažniausiai tos pačios srities dėstytoją. Su šiuo žmogumi būtina susitikti akis į akį kiekvienų mokslų metų pradžioje, jog jis patvirtintų tavo pasirinktus studijų dalykus. Taip pat į jį galima kreiptis bet kada – atsiradus problemai, kilus klausimui ar norint ką nors pakeisti savo studijų programoje. Žodžiu, tai žmogus, kuris tave pažįsta ir lydi visą studijų laikotarpį.
Mano susitikimas su vidutinio amžiaus informatiku vyko labai sklandžiai ir truko vos 5 minutes. Dėstytojas patvirtino visus mano pasirinktus studijų dalykus ir neturėjo jokių papildymų (kitiems būna, jog liepia pasirinkti kurį nors dalyką, nors pagal studijų programą jis nebūna privalomas).
Pirmaisiais metais dauguma studentų mokosi po 3 dalykus, kiekvieną semestrą juos pasirinkdami iš naujo. Kiekvienas dalykas turi po 3-4 paskaitas ir seminarą (seminarai vyksta 6-8 žmonių grupėse). Jei praleidi 3-4 seminarus per semestrą, netenki teisės laikyti egzamino. Antraisiais studijų metais lieka tik po 2 dalykus per semestrą, bet jų svarba ir reikalaujamas laikas dar labiau išauga. Tiesą sakant, man tokia sistema patinka – kai vietoj daugybės siaurų įvadų per pusmetį išeini išsamų dalyko kursą – svarbiausia tik pasirinkti tai, į ką tikrai nori gilintis, nes kitaip tai gali tapti dideliu vargu.
Šiemet aš turėsiu po vieną privalomą (savo studijų srities) dalyką – pirmame semestre tai bus Programavimo pagrindai, o antrame – Internetinis programavimas.
Antrąjį dalyką galiu pasirinkti iš tų, kurie dėstytomi tiksliujų ir realiųjų mokslų (Science) skyriuje: matematikos, informatikos, fizikos, biologijos ir chemijos. Kadangi be kompiuterių manęs daugiau niekas nedomina, lieku ištikimas informatikai ir pirmame semestre mokysiuosi apie tai, kaip realiame gyvenime veikia kompiuterinės sistemos (Google paieška, mobilusis ryšys, muzikos grotuvai, elektroninė bankininkystė, bevielis internetas, bylų apsikeitimo (torrent) programos ir kita). Tuo tarpu antrą pusmetį programuosiu savo projektą (dar neįsivaizduoju, kas tai tiksliai bus, bet turėsiu tik vieną to dalyko paskaitą per savaitę, o vietoj egzamino mano įvertinimą lems per semestrą atliktas darbas).
Trečiajį dalyką visi studentai gali pasirinkti visiškai laisvai – bet kokį, kuris dėstomas universitete, jei tik laikas nesikerta su kitomis paskaitomis. Norėjau pasigilinti į ką nors abstraktaus, bendro visiems, todėl pasirinkau Socialinę antropologiją – mokslą, tyrinėjantį ir lyginantį skirtingus žmonių gyvenimo būdus. Antrojo semestro dalykas tikriausiai bus iš tos pačios srities – mąstymo būdai ir bendravimas skirtingose kultūrose. Galėjau rinktis ekonomiką arba vadybą, bet po metų VU Ekonomikos fakultete supratau, jog teorijos ir apibrėžimai manęs nedomina.
Vienas iš įdomesnių dalykų, kurį žmonės pasirenka kaip trečiąjį, yra Filmų studijos. Man labai patinka, jog universitetas visus buvusius egzaminus skelbia internete. Žinote, ką reikia daryti per šio dalyko egzaminą? Iš nuotraukų atpažinti filmus ir kuo daugiau apie juos parašyti. Be to, seminarai vyksta teatre, kur vieną vakarą per savaitę žiūrimi pagal programą parinkti filmai. Jei būčiau didelis kino mėgėjas, tikrai rinkčiausi, bet filmus pats žiūriu retai, o ir tie dažniausiai būna mažiau žinomi – nekomerciniai.
Terapijos kursas
Tądien nusprendžiau apsilankyti paskaitoje „Jūs ir jūsų studijos St Andrews universitete“. Tikėjausi klausytis, bet išėjo taip, jog daugiau laiko toje auditorijoje praleidau pats kalbėdamas. Paskaitą vedė dvi vidutinio amžiaus moterys. Kalbėjo pabrėžtinai lėtai ir ramiai. Šiek tiek pavėlavęs kinas, kuris įžengęs į salę prisėdo prie manęs, man į ausį puikiai apibūdino tai, kur mes buvome patekę: „Ar tai terapijos kursas?“.
Pirmiausia mums liepė pagalvoti apie, kodėl mes čia esame, kodėl čia įstojome. Kelių minučių tyla nutraukė ramusis balsas: „Dabar atsistokite. Apsižvalgykite aplinkui ir eikite prie žmogaus, kurio dar nepažįstate. Pakalbėkite apie tai, apie ką ką tik galvojote“.
Atsistoję mes kinu nusprendėme, jog pagal visus reikalavimus galime niekur nejudėti ir bendrauti tarpusavy. Žinoma, niekas nepuola kalbėti su nepažįstamų žmogumi neuždavęs jam 5 svarbiausių klausimų per fuksų savaitę: koks tavo vardas? iš kur tu esi? ką studijuoji? kuriam bendrabuty gyveni? ar tu čia visam laikui, ar tik pagal apsikeitimo programą?
Kol mes visa tai išsiaiškinome, laikas jau buvo praėjęs. Ne paslaptis, jog kinai dažniausiai susigalvoja savo amerikietiškus vardus, nes jų tikrųjų niekas neištaria, tad į daugumą kinų kreipiesi sakydamas: „John“, „Matt“ ir panašiai. Visgi tikriausiai ir man vertėtų pagalvoti apie savo „american name“: kai prisistačiau kinui ir jis kelis kartus bandė pakartoti mano vardą, buvo beviltiška. Tada jis tarė: „Na gerai, tuomet aš tau irgi pasakysiu savo tikrą vardą“. Baigėsi tuo, jog abu nesugebėjom ištarti vienas kito vardų, bet puikiai susibendravom.
Tiesa, terapijos kursas tuo nesibaigė. Susodinti į vietas mes netrukus turėjome pagalvoti apie tai, kokie mūsų tikslai būnant čia. Vėliau – ko mes sieksime iš čia išvažiavę. Po kiekvieno „pamąstymo“ turėjo būti pokalbis su dar nepažįstamu žmogumi, bet man tai greitai ėmė patekti. Taip pabendravau su malaiziečiu, norvege, škote ir tamsiaode angle.
Mano SkypePhone’as
Kadangi Didžiojoje Britanijoje būsiu maždaug 7 mėnesius per metus, reikėjo angliško telefono numerio. Porą popietės valandų paskyriau visų Didžiosios Britanijos mobiliųjų tinklų pasiūlymams be sutarčių nagrinėti, kol radau geriausią (o kitaip sakant – pigiausią) variantą.
Taip pat reikėjo antro telefono aparato, nes visada turėjau tik vieną. Buvo du kriterijai – kaina ir veikimo laikas. Taip netikėtai atradau SkypePhone – telefoną, kuriame labai patogiai integruota Skype pokalbių programa ir kuriuo galima nemokamai (mano pasirinktas operatorius neskaičiuoja Skype sunaudojamų interneto resursų) skambinti viso pasaulio Skype naudotojams.
Lietuviai
Lietuvių čia nedaug ir jie studijuoja skirtingus dalykus: matematiką, psichologiją, vadybą, biologiją, fiziką, ekonomiką, mediciną, menus ir kita. Visgi pastebėjau bendrą tendenciją – didelė dalis baigė Vilniaus Licėjų ir (arba) metus studijavo Lietuvoje.
Buvome susitikę vieną vakarą – smagu. Manau, ateityje dar bus daug bendro laiko kartu, bet nėra taip, jog bendrautume tik savame būryje (kaip, girdėjau, dažnai būna kituose Didžiosios Britanijos universitetuose). Atvirkščiai – paskutines tris dienas nebuvau sutikęs nė vieno lietuvio.
Sportas
Čia visi pakvaišę dėl sporto. Atrodo, kad kiekvienas žmogus ką nors sportuoja. Šiandien turėjau laukti eilėjė prie įėjimo į sporto centrą, kuri driekėsi net lauke.
Šeštadienį vyko sporto mugė – renginys, kurio metu prisistato visų 50 čia praktikuojamų sporto šakų atstovai: nuo moterų regbio ir žolės riedulio iki jodinėjimo, kanojų irklavimo, plaukimo ir bokso.
Kiekviena sporto šaka turi savo narių klubą. Kiekvienas klubas turi savo banko sąskaitą. Kiekvienas narys tą sąskaitą turi papildyti sumokėdamas metinį nario mokestį, kuris priklauso nuo sporto šakos. Viską valdo studentai, atsakomybę perduodami iš laidos į laidą.
Klubai geriausius savo narius siunčia atstovauti universitetui Didžiosios Britanijos ir Škotijos aukštųjų mokyklų čempionatuose.
Aš prisijungiau prie krepšinio klubo, kuris turės 4-5 treniruotes per savaitę. Jei mokslai leis, žadu daugumoje jų dalyvauti. Taip aktyviai nesu sportavęs nuo 14 metų.
Kaimynai
Dauguma mano aukšto gyventojų – pirmakursiai. Šiek tiek daugiau škotų ir anglų, bet šiaip žmonių yra iš viso pasaulio: amerikietės, švedė, vokietis, australas, kinas, austras, Pietų Afrikos Respublikos pilietis.
Pirmakursis šiame universitete gali būti nenuspėjamo amžiaus – nuo 17 iki 22 metų, kiek esu sutikęs per pirmąją savaitę.
Visgi didžioji dalis mano kaimynų yra 17-mečiai ir tai šiek tiek jaučiasi, kai kartais klykaudami pradeda lakstyti koridoriumi. Tuomet pasijaučiu šiek tiek senas, ypač pagalvojęs, kad jų metų dar tik pradėjau eiti į dvyliktą klasę.
Kadangi atvažiavau šiek tiek vėliau, kai visi jau buvo susipažinę (ok, sakykim atvirai, – ne kartą sugėrę), tai pirmas tris dienas vis atsirasdavo žmonių, kurie pamatę mane pribėgdavo susipažinti: „Ei, tu čia gyveni?! Kodėl aš tavęs niekad nemačiau? Ar žinai, kad papuolei į patį geriausią aukštą?“. Ilgokai tik toks bendravimas ir buvo, nors valgio metu sutikau nemažai kitų aukštų ir pastatų gyventojų.
Beje, paskutinis žmogus, su kuriuo prieš 10 minučių susipažinau prie vakarienės stalo, buvo pusiau škotas, pusiau prancūzas, gimęs ir užaugęs Kenijoje. Jis mane užkalbino pamatęs didžiulį mėsos gabalą mano lėkštėje: „Tu tikriausiai ketini šįvakar žaisti krepšinį“ – ir taip, jis buvo teisus nes būtent apie pasistripinimą prieš dvi valandas truksiančią treniruotę aš tuo metu galvojau. Vėliau pridūrė: „Tu pirmas mano gyvenime sutiktas žmogus iš Lietuvos“. Jis man taip pat buvo mano pirmas sutiktas pusiau škotas, pusiau prancūzas iš Kenijos.
Esu iš tų, kurie nemėgsta prie ko nors prisirišti, todėl dažniausiai susiplanuodavau savo dieną ir eidavau ten, kur vyksta man kas nors įdomaus, nesiderindamas prie jau pažįstamų žmonių ir nejausdamas būtinybės visąlaik su kuo nors bendrauti.
Vis dėlto šeštadienio vakarą, grįžęs nuo Šiaurės jūros paplūdimio, kur sutemus buvo kūrenami laužai, nusprendžiau pagaliau prisijungti prie savo aukšto kompanijos, keliaujančios į Studentų sąjungą (tai vieta, kur vyksta dauguma renginių ir bare parduodamas pigiausias alus). Nors pažinojau tik kelis žmones, o jie kartu jau buvo visą savaitę, gana greitai su visais susibrendavom ir jaučiausi beveik kaip tarp draugų.
Tik vėliau atkreipiau dėmesį, jog iš daugiau nei 10 žmonių buvau vienintelis iš neanglakalbės valstybės – tarp jų buvo škotų, anglų, amerikiečių ir kanadiečių. Kažkaip susikalbėti su visais tai netrukdė, nors šiaip dar jaučiu barjerą ir kalbėčiau / pasakyčiau žymiai daugiau, jei tai būtų mano gimtoji kalba.
Bendruomenės
Sekmadienį vyko bendruomenių (laisvalaikio klubų) mugė. Jų čią yra net 170 (nuo debatų, šokių, teatro iki kalnų žygeivių, vyno su sūriu, šokolado mėgėjų; taip pat ekstremalių nuotykių, pokerio žaidėjų, poetų, žydų, archeologų), todėl prireikė 5 salių visiems sutalpinti. Vaikščiodamas jaučiausi kaip Litexpo parodų rūmuose – didelės spūstys ir bandymai patraukti tavo dėmesį.
Kaip ir sporto klubai, dauguma bendruomenių turi metinį nario mokestį, siekiantį nuo 5 iki 20 litų, kuris padeda joms organizuoti renginius.
Dar būdamas Lietuvoje buvau išsirinkęs kelis klubus, prie kurių norėčiau prisijungti. Vis dėlto neskubėjau mokėti nario mokesčio (sako, čia viena didžiausių pirmakursių klaidų) ir pirmiausiai užsiregistravau gauti pranešimus apie patikusių bendruomenių įvykius el. paštu.
Taigi ketinu ateityje apsilankyti Europiečių klubo rengiamuose debatuose, konkursuose ir pasiklausyti kalbančių politikų, kuriuos ši studentų bendruomenė į St Andrews sugeba pasikviesti net iš Briuselio. Taip pat man patinka jų tradicija per kiekvienas žiemos atostogas keliauti į vieną pasirinktą Europos miestą, bet tikriausiai tuo metu laimės mano individualus pasirinkimas ir aš atostogausiu Vilniuje.
Be to, prisijungiau prie verslininkų bendruomenės, kurie daug bendrauja tarpusavyje, keičiasi idėjomis ir kviečiasi pas save žinomus Didžiosios Britanijos verslo žmones. Turėtų būti įdomu.
Taip pat mane patraukė filmų klubas, kuris vieną vakarą per savaitę susirenka žiūrėti nekomercinio kino (St Andrews Skalvija?).
Beje, vieną vakarą (galiu pasidžiaugti, jog per pirmąją savaitę nė vieno saulėlydžio nesulaukiau savo kambaryje) nusprendžiau apsilankyti kino renginyje, kurį organizavo kanojininkai. Nesupratau, kaip kanojų irklavimas susijęs su nebloga amerikietiška komedija, kol įpusėjus juostai filmas nebuvo sustabdytas ir neužsidegė šviesos: „Gal kam pyrago?!“. Netrukus visa salė buvo pilna žmonių su dideliais pyrago gabalais (tarp jų ir aš), o, kol visi godžiai valgė, kanojinikų klubas pristatinėjo save ir savo renginius – neblogas būdas sutraukti žmones ir gauti jų dėmesį. Mums baigiant valgyti baigėsi ir pristatymas – užgeso šviesos ir kino seansas tęsėsi.
Bevaikštant pro visus tuos užsidegusius žmonės man kilo klausimas, iš kur tiek iniciatyvų tokiame mažame universitete. Tris kartus didesnis Vilniaus universitetas, manau, neturi nė pusės tiek klubų. Priėjau prie dviejų išvadų. Pirmiausia dauguma žmonių čia ne vietiniai, atvažiuoja palikę savo draugus ir tuo pačiu laisvalaikį, todėl visiems reikia naujos veiklos. Antra ir, manau, svarbiausia priežastis, yra universiteto žmonių atranka: čia nepatenka abiturientai, kurių mėgstamiausias užsiėmimas yra skaityti knygas, žiūrėti televizorių, sėdėti prie kompiuterio ar kitaip pasyviai leisti laisvą laiką. Kadangi daugybė stojančiųjų gali pasigirti puikiais mokslo rezultatais, daugiausia lemia jų motyvaciniai laiškai, kuriuose atsiskleidžia dauguma žmonių: ar pasyvus stebėtojas, ar aktyvus dalyvis, ar nenuilstantis organizatorius.
Alus
Tai yra nežmoniška – alaus butelis parduotuvėje kainuoja 5-6 litus. Jau žinau, ką gersiu žiemą grįžęs į Lietuvą.
Be to, čia labai griežta amžiaus kontrolė: jei perki alkoholį, savo dokumentus (studento pažymėjimas netinka) turi parodyti visi su tavimi esantys žmonės. Jeigu nors vienas iš kompanijos neturi arba neparodo dokumento, alkoholis niekam neparduodamas (ir neįtikinsi, kad: „to žmogaus aš nepažįstu“ arba: „tai jis gali paeiti į šoną…“). Priešais mane prie kasos stovėjusi pora pirko porą butelių alaus ir mergina neturėjo pažymėjimo – pardavėjas nesileido į kompromisus – jiems teko palikti alkoholį ir išeiti ir parduotuvės tuščiomis.
Apsiaustai
Viena iš daugybės St Andrews tradicijų. Prieš kelis šimtmečius apsiaustai buvo pradėti naudoti tam, jog miestelėnai atskirtu studentus ir jiems neparduotų svaigalų. Dar iki šių dienų yra išlikusi taisyklė, jog trys ir daugiau studentų, kartu einančių su apsiaustais ir prilyginami procesijai ir mašinų eismas turi būti sustabdytas.
Kiekvieną sekmadienio rytą daugybė studentų su savo apsiaustais eina molu jūros link. Nežinau, kiek amžių šiai tradicijai, bet aš tai mačiau vakar.
Visgi apsiaustą turėti yra prabanga, nes naujas jis kainuoja apie 500, o padevėtas ne ką pigiau – 400 litų.
Tiesa, kai kurie studentai, sako, žiemą einantys su juo į paskaitas. Medžiaga tikrai atrodo labai stora.
K – E – R – N – I – U – S
Kol kas mano vardą ištaria (t.y., ne šiaip pakartoja, o visada kreipiasi) 3-4 žmonės iš maždaug 50. Kiti labai stengiasi, bando ir atsiprašinėja, jei neišeina, – tai tikrai miela. Prašo ir lėtai ištarti, iš paraidžiui pasakyti. Net, jei patys gerai ištaria, sako: „Ar gali dar kartą pakartoti, kaip tu tai sakai?“. Bet kuriuo atveju, John’u dar netapau.
Paplūdimiai
Paplūdimiai beribiai. Kai kuriomis vietomis plotis, atrodo, galėtų siekti kokį puskilometrį.
Laukiniai triušiai
Jų čia tiek daug, kaip benamių kačių Vilniaus senamiesčio gatvėse. Tiesiog laksto tau prieš akis, o sutemus būriais susirenka ant apšviestų žolės plotų.
Mokslas, mokslas ir mokslas Švento Andriaus universitete
Taip tikriausiai vadinsis mano kitas pasakojimas iš Škotijos, bet jo dar kurį laiką reiks palaukti – tik prasidėjo pirmoji studijų savaitė. Galiu pasakyti, jog pirmasis įspūdis puikus, o mokytis reikės daug. Pratinsiuosi rašyti angliškus esė, nes iš jų negavę pakankamai balų studentai nebus prileidžiami prie to dalyko egzamino.
labai idomu viskas ten pas tave! jauciu dar daaaug nuotykiu laukia:) o ash laukiu nauju nuotrauku ir istoriju.
Ačiū, tik nenustok rašyti! Tau gerai sekasi
kaip miela, kad kažkam taip gerai;D
Perskaičiau susidomėjęs. Būtų puiku, jei į šią svetainę užklystų Lietuvos universitetų dėstytojai. Ar yra kitų panašių lietuvių studentų internetinių dienoraščių, kuriuos būtų galima rekomenduoti ne tik Lietuvos studentams, bet ir dėstytojams?
Sveikas, matau studijuoji Skotijoje, man labai reiketu truputeli tavo pagalbos, jei gali parasyk i maila, aciu:)
Kerniau, sveikinu tave pasiryžus ir nutraukus studijas VU! Man, tikriausiai labiausiai dėl atstovybės, ir, nemeluosiu, ryžto trūkumo, taip ir nepavyko palikti Lietuvos ir štai jau treti(tarp kitko patys įdomiausi kol kas) metai VU EF.
Gali būti, kad keliai susikirs, nes mane vėjai nejučiom pučia į Škotiją
O kol kas, nepraleisiu tavo post’ų, ypatingai apie pačią sstudijų sistemą skaityt labai įdomu!
Nuoširdžiausi linkėjimai!
Emilija.
Kaip malonu skaityti tavo šviežius įspūdžius apie aplinką, prie kurioje jau „prigijau“. Viskas man atrodo taip, kaip ir turi būti, bet turbūt dėl to, kad esu ta mažuma ne iš licėjaus ar VU 😀
Labai įdomi apžvalga ir pačiai praverte pasiskaityti.Ketinu taipogi vykti į Škotiją tik deja bijau to kalbos barjero ir IELTS egzamino. Galvoju kas geriau – metus prastumti padirbėjus anglijoje(kalbos pasimokyčiau)ar pastudijuoti metus lietuvoj. Nu va toks klausimas vis kankina negaliu apsispręsti
Laikyk IELTS. Jeigu gausi tiek, kiek prašo universitetai, reiškia, pradėti studijoms kalbos žinių užtenka, o atvykus tobulėji greitai. Aš taip mąsčiau, nes irgi nesu geras anglistas. Paskaitoms ir atsiskaitymams kalba netrukdo, tik reikalauja šiek tiek daugiau laiko (skaitant) ir pastangų (rašant).
Studijų metai Lietuvoje užsienio kalboms, bet jau man, nepadėjo. IELTS ruošiausi savarankiškai. Naudingiausia vieta: http://www.scottsenglish.com/ (geriau nei knygos ar IELTS kursai, turint omenyje ir kainą).
Labas, norejau paklausti keliu dalyku: kokie reikalavimai tau buvo iskelti stojant i sy unversiteta? ar galu siusti 12 klases pirmo pusmecio jeigu jis man baigiasi gruodi 22d.? kaip manai ar yra man galymybe istoti jeigu turiu wisus 10 ishskyrus wiena 9?
p.s. http://www.scottsenglish.com/ ca koka nors programa ar kaip?
Labas,
man nebuvo jokių akademinių reikalavimų, nes stojau neiškart po mokyklos ir jau turėjau visus egzaminų rezultatus, kurie jiems tiko.
Kiek žinau, minimalus St Andrews reikalavimas yra 85 balų vidurkis iš valstybinių egzaminų. Vis dėlto žinau žmonių, kurių nepriėmė ir su 95. Tai priklauso ir nuo tavo motyvacinio laiško, ir nuo studijų dalyko, į kurį stoji, populiarumo.
Ne tik gali, bet ir turi siųsti pačius naujausius savo mokslo rezultatus (pusmečio semestras tinka). Pažymių tikrai užteks, bet, kaip rašiau, jie ne viską lemia. Be to, jei universitetas tave pasirinks, tikriausiai iškels individualius reikalavimus, kaip turi išlaikyti egzaminus, kad būtum priimta.
Scottsenglish.com tai svetainė, kurioje pateikiamos sistemingos IELTS video pamokos, uždavinių pavyzdžiai, sprendimai ir paaiškinimai.
kadangi matai mano email buk geras parasyk noriu kaiko pasiklausineti apie sita universiteta:)
kokiais rezultatais įstojai(kiek gavai iš ielts testo ir egaminų, koks buvo pažimių vidurkis)? beje, ką patartum lankyti(kokiur kursus ar pas korepetitorių) anglų kalbai tobulinti? :))
Mano valstybinių egzaminų vidurkis buvo 89, o iš IELTS gavau 6.5 – nedaug, bet tiek, kiek prašė universitetas.
Dėl anglų kalbos mokymosi jau atsakiau prieš tai buvusiuose komentaruose.
Visu pirma dekoju, Kerniau, už tokį įrašą. Pakankamai suviliojo šis universitetas. Kiek skaitinėjau, norint įstoti į University of St Andrews Computer Science reikalingi brandos egzaminai yra matematikos ir anglų, ar tiesa?
Iš esmės nėra nurodyta, kokių tiksliai egzaminų reikia, bet stojant į tiksliuosius mokslus matematikos žinių įrodymas yra didžiulis privalumas. Bet kuriuo atveju žiūrima į visų tavo laikytų egzaminų vidurkį, o anglų kalbos VBE dažnai gali nieko nereikšti, jei paprašys IELTS.
Labas. A6 irgi domiuosi sutdijomis u=sienyje, su mokslais viskas gerai(esu dvyliktokas 9,5 vidurkis, matematika, istorija, anglu – A lygiu iseina po 10 ir t.t.) Bet noreciau sužinoti apie darbo galimybes, t.y. kad galeciau pats save islaikyt arba beveik islaikyt(su kuo mazesne tevu parama). Nes tevu finansines galimybes ribotos, todel esu nusiteikes ir dirbti, ir mokytis. Kokia tavo nuomonė būtų? Kad ir tam pačiam st andrews(ganetinai sudomino mane šis universitetas) kokios nors galimybes dirbti yra ar ne?
Labai saunus strp. Perskaiciau su malonumu
Su st. andrews esu susijes tik tiek kad man literaturos paskaitas desto destytoja dirbusi St. andrews, bet jau is jos uztenka pamatyti kokia gera kokybe ten yra. Sekmes mokslose ir studentavime 
Labas,
Turi toki klausimeli… Balandi turiu laikyti IELTS. Anglu kalbos zinios manau neblogos (studijuoju anglijoje, koledze. Pasirinkau toki varianta, nes norejau gilinti anglu kalbos zinias ir nesvaistyti laiko tik darbui). Taciau paskaicius komentarus apie IELTS taip neramu liko, nes atsiliepimai visu mazdaug ‘laaabai sunku ir beveik neimanoma’. Ir noriu pasiteirauti, ka daryti tokiu atveju, jei gauni tarkim 6, vietoj 6,5(reikalingo balo). Girdejau ivairiu atsiliepimu, kad reikia perlaikyt arba, kad tiesiog pasiulo anglu k. kursus… Perlaikyti nesinori vien del kainytes.. Aisku stengsiuosi daryti viska ka galiu, kad gauciau dideli bala, bet reikia pasiruosti is blogiausiam 😀
Labas, Agne, iš esmės nieko daugiau ir nepridursiu. Jei negauni reikiamo balo iš IELTS, gali arba perlaikyti, arba bandyti įtikinti universitetą, kad priimtų su mažesniu. Universitetas gali pasiūlyti paruošiamuosius kursus, o gali ir ne. Jei pasiūlys, tai jie truks kelias savaites ir vargu, ar atsieis pigiau nei IELTS perlaikymas, bet bent jau bus naudingiau ir be streso.
Vat butent naudingiau ir streso nebus galvojant, kad tik sikart pasisektu… isties mano anglu kalbos zinios labai keistos.. nes stojant i koledza buvo tarp level 1 ir level 2 (antras auksciausias – advanced english).Tarkim grammar super, taciau su kalbejimu nepasiseke. Tiesiog pirma diena atvaziavus i anglija buvo labai baisu kalbeti, o dabar pasitikejimo daugiau turiu..Manau metus pasimokius tikrai turetu buti advanced.. O ir i ziauriai prestizini universiteta netaikau. Kad ir kaip bebutu, dekui tau uz pagalba
Sveikas! Žinoma dėkui už informaciją. Labai susidomėjau šiuo universitetu. Kitais metais bandysiu stoti. Gal turi informacijos apie filmo režisūrą šiame universitete?
Labas, nesu tikras, ar režisūrą tokiam mažam universitete kaip St Andrews rasi. Bet kuriuo atveju į Filmų studijų departamentas, kur pateikta visa info: http://www.st-andrews.ac.uk/filmstudies/
Labas,
susiduriau su keleta problenu. Noreciau studijuoti veterinarija skotijoje, taciau nerandu tiksliai visu universitetu kuriuose galeciau tai daryt, radau kogero pagrindinius ir populiariausius. Beje kur dar galima rasti sarasa apie tai kiek balu arba koki vidurki reikia tureti norint istoti?
Dekui uz atsakyma.
Labas, Škotijoje iš viso yra turbūt apie 10 universitetų, o iš jų veterinąją siūlo, manau, tikrai ne visi, tad ilgo sąrašo ieškoti neverta. Lietuviams vidurkiai niekur nenurodomi, o anglams – prie studijų programos aprašymo kiekvieno universiteto svetainėje.
Na aisku, bet iskilo klausimas ar labiau atkreipiamas demesys jei baigi gimnazija nei paprasta vidurine ar profke? Kokios gali tureti itakos?
Nemanau, kad svarbu, ką baigi. Svarbiausia, kaip baigi.
Kerniau,
As galvoju apie Aberdeen universiteta, jis nelabai toli nuo taviskio, gal zinai/ gali ka nors apie ji papasakot? As daug prisiskaiciau interne, bet man idomus lietuvio poziuris:)
Kerniau,
gavau oferį iš St. Andrew’s,užfirminau. manęs prašo 9,5 BA vidurkio ir mažiausiai 9 matematika/fizika. Gal įsivaizduoji, kaip jie žada skaičiuot bendrą BA vidurkį?
Sveikinu, žinau tik kelis žmones iš keliasdešimt, kurie šiemet gavo teigiamą atsakymą
Nežinau, kaip tiksliai jie skaičiuoja. Galbūt galima spėti, kad VBE 95 = 9.5 prie semestrų vidurkio.
Kerniau,
perskaiciau,kad patekai i „prabangu“ bendrabuti.Kiek kainuoja mokslo metams tas malonumas?
Raimundai, kiekvieno universiteto bendrabučių kainos skiriasi. St Andrews kainyną galima rasti čia: http://www.st-andrews.ac.uk/admissions/ug/Accommodation/Accommodationfees/
Kerniau,
rugpjucio 20-21 busiu Edinburge ir noriu atvaziuoti paziureti Universiteta.Ar galima patekti tokiu laiku?
Neįsivaizduoju. Pabandyk informacijos paieškoti universiteto svetainėje arba jiems parašyti laišką: http://www.st-andrews.ac.uk/visiting/
Sveikas,
Pats jau įstojau į St.Andrews MSc Advanced Computer Science (baigęs bakalaurą kitur anglijoj), o brolis stoja strofizikos bakalaurą (laukia egzaminų su conditional offer). Klausymas kyla dėl gyvenamosios vietos. Iš patirties žinau, jog bendrabučiai dažnai yra gerokai brangiau nei privatūs namai. Pats pragyvenau iki dabar nuomodamasis namą vienoje ar kitoje vietoje su kolegom studentais, tai galvoju daryt panašiai ir St.Andrews, kas atrodo viliojančiai tiek iš finansinės pusės, tiek dėl to, kad galima būtų alikytis kartu su broliu.
Tai va ir norėjau paklaust, kaip situacija su privačių namų (ar pan) nuoma St. Andrews?
PS. IELTS dabar kiek žinau nebūtina, jei tikrai gerai išlaikai anglų kalbos egzaminą.
PPS. įsivaizduoju kaip sunku anglam tavo vardą ištart, jau su manuojų (velnias žino kodėl) panašios problemos visada kyla…
Labas, Arūnai, būsi antras lietuvis per St Andrews informatikos mokyklos istoriją
Dėl nuomos St Andrews situacija yra labai prasta: tai mažas miestukas, kuriame studentai laisvus butus ir namus išgraibsto dar vasarį, be to, nuomotis būstą čia (priešingai nei kitur UK) dažnai yra ne pigiau nei bendrabutį. Pati pigiausia vieta gyventi St Andrews yra du bendrabučiai: Fife Park ir Albany Park. Juos renkasi dauguma lietuvių. Pirmajame aš pats būsiu kitais metais.
Sveikas Kerniau, tavo pasakojimas mane labai sudomino o šis universitetas dar anksčiau, bet norėjau tavęs paklausti ar šis universitetas reikalauja IELTSO?
Labas, Kerniau. Gavau patvirtinimą dėl individualaus apsilankymo St.Andrews rugpjūčio 23d. (I am pleased to confirm your visit to the University of St Andrews on Monday 23rd August 2010. Please come to Admissions Reception for 11:00am.Admissions Reception is located in St Katharine’s West on The Scores). Edinburge būsiu 08.22d. Gal Tu gali patarti, kaip patogiausiai ir pigiausiai galima būtų visuomeniniu transportu 08.23iš Edinburgo, nuvažiuoti į St.Andrews ir iki laiške nurodytos susitikimo vietos St Katharine’s West on The Scores, kad spėti 11.00 val. Gal žinai kiek maždaug ta kelionė gali užimti laiko?
Sveikas Kerniau,
Kadangi gyveni St.Andrews, tai gal esi iš vidaus girdėjęs apie socialinės antropologijos studijų kokybę, ar didelis konkursas ir ar pasiteisina šios studijos universitete? Prašau, parašyk apie tai nuogirdų;D
Nesta, St Andrews vienų reikalauja IELTS, kitų ne.
Rūta, iš Edinburgo autobusų stoties yra tiesioginis autobusas į St Andrews numeriu X59 (ne X58, kuris važiuoja ratais), kelionė trunka 2 valandas. Su studento pažymėjimu (ISIC tinka) – 50% nuolaida – kaina 6 svarai – tvarkaraštis. Nuo St Andrews stoties iki tos vietos turėtum nueiti per 8 min. – žemėlapis.
Agne, pirmus metus aš pats studijavau socialinę antropologiją kartu su šios specialybės studentais. Man asmeniškai labai patiko ir paliko didžiulį įspūdį dėstytojai, atvykstantis iš Ugandos, Brazilijos, Peru, Kazachstano, Naujosios Gvinėjos, Mozambiko ir kitų šalių, kuriuose jie dar savo tyrimus. Atvyksta kelioms savaitėms, kad pasidalintų savo patirtimi su auditorija ir nuolatos keičiasi.
Labas, Kerniau,
susidomėjau St. Andrews universitetu ir pasidarė įdomu: ar yra šiame universitete tokia studijų programa kuri būtų susijusi ir su Chemija ir su Computer Science?
Sveikas, norėčiau paklausti kiek maždaug kainuoja bendrabučiai? Dėkui:)
Lukai, St Andrews gali pats nuspręsti, kokius dalykus nori studijuoti – chemiją ir informatiką vienu metu taip pat. Jei būtinai nori gauti ir tai liudijantį diplomą, tuomet reiktų rinktis iš specialybių sąrašo:
http://portal.st-andrews.ac.uk/admission_subjects/subjects.py?subject=Chemistry
http://portal.st-andrews.ac.uk/admission_subjects/subjects.py?subject=Computer_Science
Nesta, bendrabučių kainas galima rasti kiekvieno universiteto svetainėje Accomodation skiltyje. Jos smarkiai skiriasi.
Aišku, dėkui
ir dar toks klausimėlis: ar man reiktų laikyti anglų kalbos egzaminą? Ar įmanoma apseiti ir be jo?(ta prasme IELTS bet kuriuo atveju būtų)
Geriau laikyti.
O kas gali atsitikt jei nelaikysiu? Mat tas anglų egzaminas toks keistas ;D ir jam reiktų daug nereikalingų dalykų ruoštis. O vat man svarbu geriau tuo metu pasipraktikuot…
labas, butu labai malonu jei parasytum man i el pasta, turiu ne mazai klausimu apie gyvenima ten, stojima ir t.t. Lauksiu laisko
Sveikas Kerniau,
man labai patiko tavo pasakojimas, o universitetas sudomino ne ką mažiau. Tik kilo keletas klausimų: 1) Jeigu prieš tai Lietuvoj studijavau magistrą (filosofiją) ar gauti balai turi įtakos stojimams, nors studijuočiau visai kitą specialybę ( dar tikslaiai neapsisprendžiau kurią), o gal bus žiūrima tik į mokyklos baigimo diplomą? 2) Kokia situacija su darbu? Ar įmanoma ir dirbt ir mokytis? 3) Planuoju mest mokslus Lt. ir važiuot padirbėt iki stojimų į Uk. Šitaip pramokstant kalbos ir prisitaikant prie naujos aplinkos, bet kiek supratau iš tavo ankstesnių atsakymų, padėtis su būsto nuoma tikrai nepavydėtina. Taigi turbūt būtų geriau važiuoti pagyventi į kitą miestą, pvz Birminghamą, tuomet palaukt stojimų, mėgint stot ir gavus bendrabutį kraustytis į St. Andrews. O gal geriau likti Lietuvoje ir ruoštis stojimams: IIELTS egzaminui, galbūt bandyt kažką perlaikyt, kas turėtų įtakos stojimams?
Man labai praverstų tavo pagalba, nes šis universitetas man labai patiko ir tikrai norėčiau jame studijuoti.
Gal galėtum parašyti man i el paštą? Labai lauksiu.
Sveikas, noreciau paklausti o kaip ten paneles Kerniau?:) ar teisybe kad jos tikrai nera labai grazios?
Sveikas, jo, Artūrai, gerą klausimą uždavei
kaip su panelėm? Gražios? Yra iš ko rinktis? Ir ko daugiau, vaikinų ar merginų? 
Vaikinų ir merginų yra per pusė. Ar gražios? Ne. Britės tikrai nėra gražios ir nelabai yra į ką žiūrėti. St Andrews pliusas tai, kad labai daug studentų yra iš užsienio ir visos įdomesnės, kurias dabar prisimenu, buvo atvykusios iš svetur.
Sveikas,
norėjau paklaust, kada žadi atvykt į St. Andrew’s naujiems mokslo metams? Taip pat ar Fife Park’o bendrabučiai toli nuo autobusų stoties? :] Be to, ar tikrai galima rinktis mokytis bet kuriuos dalykus, jei lieka laisvų kreditų ir tiems dalykams nėėra jokio pre requisite?
Labas, Viktorija, būsi St Andrews pirmakursė?
Skrendu 19-tą. Pernai įstojo 5 lietuviai ir tai buvo rekordas – įdomu, kiek šiemet. Aš gyvensiu Fife Park, tad, matyt, būsime kaimynai. Nuo autobusų stoties maždaug 15 minučių kelio. Bent jau vienas iš trijų dalykų universitete gali būti visiškai bet koks, dėstomas pirmakursiams. Jeigu važiuoji į St Andrews ir reiks kokios pagalbos – rašyk man el. paštu arba prisidėk Facebook’e 
Labas.Dabar aš dešimtokė .Taigi tiesiog pilsiu savo klausimus.Ką rašyti tam motyvaciniam laiške kad tau neatsispirtų? Ar jie žiūri į tavo 11 klasės vidurkius? Ką daryti tavo manymu, kad neatrodytum kaip pasyvus stebėtojas?Gal pasižymėti visuomeninėje veikloje? Geriau stoti į VU ir tada bandyti stoti į St A…? Ar galiu iškart ten mėginti stoti, o gal pagyventi metus Škotijoje? Ar atmeta tave vieną katą ir viskas ar gali mėginti kiek nori?
Taip, būsiu pirmakursė, gyvensiu Fife Park’e ir dar taip pat skrendu 19tą 😀 prisidėsiu tamstą feisbuke :]
Sveiki, prisijungiu prie gausaus būrio gyvensiančių Fife Park! Studijuosiu International Relations and Philosophy. Deja, skrisiu 16d, kelias dienas teks nakvoti pas draugę
Viktorija, kuriame namelyje gyvensi?:)
Kerniau, norėjau paklausti, ar patogiausias maršrutas iki miestelio nuo oro uosto yra tiesiog per Edinburgh autobusų stotį?
Labas, Marija, neįtikėtina, kiek daug lietuvių šiemet bus šalia
Jei nuo Edinburgo oro uostas, tai pigiausias ir greičiausias būdas patekti į St Andrews yra ne važiuoti į miestą, o sėsti į 747 autobusą (http://www.airdirect747.com/) pavažiuoti maždaug 15 minučių iki Ferrytoll stotelės ir ten persėsti į X59 autobusą, vykstantį tiesiai į St Andrews.
Sveika, Marija, gyvensiu 7tame namelyje ;] o apie lietuvius tai tiksliai žinau, kad dar viena panelė įstojo šiemet ;]
Ačiū, Kerniau, už nuorodas – tiesa sakant labai greit nuvažiavau nuo Ferrytoll iki St Andrews, kai vaizdai nuostabūs, tia neprailgo
Viktorija, aš žinau dar dvi merginas iš Vilniaus, bet jos gyvens Albany Park, kiek žinau. Gyvensiu 17 namely, tai manau susimatysim kada
Noreciau paklausti naujai istojusiu. Su kokiais balais istojot ir kaip del IELTS, prase ar ne ?
Labas, Kerniau, nezinau ar betikrini sita puslapi, nes matau paskutinis komentaras gana senas. Dekui kad pasidalinai savo ispudzius. As katik istojau i St. Andrews kitiems metams (2011-2012). Gyvenu JAV ir galvoju skristi aplankyti St. Andrews si pavasari, nuspresti ar tikrai noriu ten mokytis.
Norejau paklausti, tavo nuomone, ar manai geresni ispudi susidaryciau lankydamasi per dienas kurios yra paskirtos lankantiems studentams (ju yra tik keletas per visus metus), ar siaip kokia kita diena? Ar manai padetu ta „oficiali“ dalis? Taip pat, ar manai butu proga ilysti paklausyti paskaitos? Nezinau kokio grieztumo ten taisykles. Aciu!
Labas, Urte, manau, kad geriausia važiuoti per oficialią dieną, nes tiesiog daugiau pamatysi visko nei atvykusi šiaip (ir nemanau, kad tai labai skirsis nuo realybės). Nežinau, ar draudžiamas ėjimas pasiklausyti paskaitų, bet visi taip daro, – ypač pirmakursių paskaitų, kur auditorijose sėdi po 300 žmonių. Tik jei jau eisi, siūlau bent į dvi skirtingas, nes negerai susidaryti įspūdį (nesvarbu, gerą ar blogą) iš pirmo pasitaikiusio dėstytojo
Sveiki,ar stojant i computer science reikia tokiu pat vbe kaip ir stojant Lietuvoje? aciu uz atsakyma
Sveikas,bendravardi..Retas atvejis.. 😀 Kaip,matyt,ir didžiąją dalį čia skaitančių,rašančių,klausiančių noriu studijuoti užsienyje.Mane traukianti specialybė-psichologija,na,kažkas toj pusėj..Škotija mokslas atrodo puikus variantas,bent,kaip pats minėjai,nelieki niekam skolingas baigęs studijas.Būtent St.Andrews man sudaro puikų įspūdį,tai tiesiog vieta kurioj tikrai norėčiau praleisti tuos studijų metus..Koks maždaug 11 klasės vidurkis turėtų būt,akd nepraspirtų tik atsiuntus paraišką??Aš dabar vienuoliktokas,ir manau kad metų gale mano vidurkis bus maždaug 8.3-8.6.Galiu turėt vilties?Motyvacinis laiškas ir rekomendacijos negąsdina..
Egzaminus manau benru vidurkiu aukštesniu nei 85 irgi sugebėsiu išlaikyti,Anglų kalbą irgi sekasi gerai,IELTS’as nebaisus..So,what do ya reckon,turiu šansą?? 
? Jeigu,tai kokį kitą Škotijos ar Anglijos universitetą pasiūlytum?Dėkui iš anksto 😉
Labas
Nėra jokių garantijų. Pažįstu žmonių, kuriuos atmetė su jau išlaikytaų VBE 95 vidurkiu, bet pažįstų ir tokių, kuriuos priėmė su 85 (8.5). Be to, kiekvienais metais viskas keičiasi. Gali priklausyti net nuo žmogaus nuotaikos, kuris sprendžia ką priimti, o ko ne. Tiesiog bandai ir viskas, tikėdamasis geriausio.
Nenorėčiau, kad visi manytų, jog St Andrews yra jiems ideali vieta vien todėl, jog daugiau apie jokį universitetą panašaus detalumo teksto neskaitė. Yra daug gerų universitetų. Škotijoje tai pirmiausia Edinburgh ir Glasgow. O apskritai rekomenduoti sunku – juk aš ten nesimokau, kad galėčiau kam nors tas vietas siūlyti. Tuo labiau, kiekvienai specialybei universitetų top’as skiriasi ir reikia atsižvelgti į tai susiradus reitingus.
Sekmės.
Geras straipsnis, Kerniau 😉
Dabar uzsimaniau pakeliaut 😀 reikes kuri savaitgali pasokti iki st Andrews su kompanija
Linkejimai is Glasgow
[…] labai įdomu įrašą apie jo naują universitetą (prieš tai studijavo VU) Škotijoje „University of St Andrews„. Dar kitame kažkuriame įraše labiausiai patiko, tai jog dėstytojai nnemėgsta kai […]
Puikus aprašymas ;}
Jų tinklapyje nurodomos dvi rūšys ‘Undergraduates’ ir ‘Postgraduates’. Kuo jos skiriasi?
‘Undergraduates’ – bakalauras, ‘Postgraduates’ – magistras ir doktorantūra.
Geras aprasymas :). Norejau paklausti kodel issirinkai sita universitete? o kaip i ji patekai? As jau seniai svajoju apie si universiteta, taigi norejau paklausti nuo ko pradejai…
Labas Kerniau. As noriu stot i magistra Saint Andrews. Gal gali papasakot daugiau apie tuition fees ir stipendijas? Nes ju puslapy daug prirasyta, bet nelabai aiskiai. Rasei, kad mokslas Skotijoj nemokamas, bet radau prie skirtingu studiju programa skirtingus fees. Tai gal tik bakalauras nekainuoja? Kokius dokumentus apie pajamas ir is kokiu istaigu reikia atsiusti, kad gautum stipendija?
Labas Kerniau, galbut pazisti savo universiteto medicinos student? Jei taip, gal zinai ar jiems uztenka laiko pasiruosti paskaitoms ir dirbti (pirmame kurse), bei kiek daugmaz valandu per savaite jie praleidzia universitete?
Sveikas Kerniau. Norejau taves paklausti kai tu rasei motyvacini laisva tau reikejo direktoriaus ar dar kokio nors zmogaus paraso ar uzteks ir mokyklos antpaudo?
Tavo straipsniai labai įdomūs, jie ir užvedė mane stot į St Andrews. Ir ką pasakysi: pabandžiau ir kaip tik gavau lengvą offerį, lengvesnį nei iš prastesnių universitetų! Laimės pilnos kelnės
gal gali parekomenduot kokių puslapių, kuriuose dar taip įdomiai aprašomas St Andrews?
Labas, Kerniau. Net nežinau ar dar atsakai į šituos komentarus, bet pabandysiu šio to paklausti 😀
nesi rašęs apie studijas antrame ir tolimesniuose kursuose. labai noriu sužinoti, ar nenusivylei jomis? kiek reikėjo laiko iki tol, kol anglų kalba sugebėtum kalbėti ir suprasti 100%? Tai yra vienas iš barjerų neleidžiančių pasiryžti bent bandyti stoti, nes baigus 11 klasę mano anglų kalbos lygis yra silpnas upper intermediate. Ką manai apie kalbų studijas St. Andrews, ar pažįsti ten studijuojančių? Beje, kelintame kurse dabar esi?
Jeigu atsakytum, būtų puiku, nes dar turiu tikrai daug klausimų, laukiu atsakymo!
Labas, Kerniau. Labai sudomino ir įkvėpė tavo tinklalapyje pristatyta informacija. Turiu porą klausimėlių apie Foundation programmes St.Andrews universitete. Mane domina medicinos studijos, bet nežinau, ar pavyks be paruošiamųjų įstoti..1)Kiek metų trunka foundation programos? Ir ar daug yra stojančiųjų po mokyklos (juk prarandami metai). 2)Ir kokia tikimybė įstoti į St.Andrews norimą specialybę po tokios programos? 3)Kiek žinau, paruošiamosios programos Škotijoje yra mokamos. Ar galima imti paskolą kaip, pavyzdžiui, bakalauro studijoms?
O kokią mokyklą jūs baigėte?
Laba.Norėčiau paklausti ar sunku pragyventi šiame Škotijos kampelyje?Gal tu kur nors dirbi po studijų tam,kad susimokėtum už bendrabuti ir kitus poreikius?