Sezono pabaiga. Finalinė nacionalinio čempionato serija. Likusios kelios paskutinės varžybos. Vyksta atkakli kova ir abi komandos tebeturi realias galimybes laimėti titulą. Bet vienos komandos savininkas staiga ima ir atleidžia vyriausiąjį trenerį, net neturėdamas kuo jį pakeisti, varžyboms vykstant kas antrą dieną ir serijai galint bet kada pasibaigti. Negana to, prie treniruočių komplekso durų dar pastatomi apsauginiai, kad treneris jokiu būdu nepatektų į salę. Žaidėjai nieko nesupranta. Ir ne tik jie.

Iš viso to galima daryti dvi išvadas.

Pirmiausia, Vladimiras Romanovas nenori, kad jo komanda laimėtų. Sprendžiant iš pirmųjų trijų finalo serijos varžybų, vargu, ar kas pasakytų, kad komandai buvo vadovaujama taip prastai, jog treneris turėjo būti atleistas: „Žalgiris“ užtikrintai laimėjo pirmąsias varžybas, nors pralaimėjo antrąsias, trečiajame mače nugalėtojas nebuvo aiškus iki paskutinių sekundžių.

Toks komandos savininko elgesys tik skatina manyti, jog jis sąmoningai siekė, kad jo klubas pralaimėtų. Kaip kitaip būtų galima pavadinti vyriausiojo trenerio išmetimą prieš svarbiausias sezono varžybas?

Gandai apie parduotą finalą („Lietuvos rytui“ pergalė būtina norint gauti teisę kitą sezoną žaisti Eurolygoje, o „Žalgiris“ ten bus bet kuriuo atveju) atrodo dar įtikinamesni skaitant V. Romanovo interviu, kuriuose kalbant apie krepšinį dažniausios frazės būna „prekė“ ir „parduoti“.

Būtent „pardavimai“ veda prie antrosios išvados, kodėl po kelių savaičių darbo kiek anksčiau iš komandos buvo išmestas Ramūnas Butautas.

V. Romanovas į krepšinį žiūrį kaip į verslą. Kaip į žirgų verslą: reikia nusipirkti jaunus ir greitus, kurie greitai tobulėja, ištreniruoti ir brangiai parduoti. Po to imti naujus ir toliau gaminti pinigus.

Viskas nebūtų taip blogai, jei ne komandos rezultatai. Norėdamas iš savo „pirkinių“ padaryti geras „prekes“ jis liepia treneriams kuo daugiau leisti žaisti būtent jauniems žaidėjams. Nesvarbu, kad tie jauni žaidėjai negali laimėti varžybų. Svarbiausia, kad jie tobulėtų vyresniems, labiau patyrusiems sėdint ant suolo – juk krepšininkų, kurie jau yra pasiekę karjeros viršūnę, brangiau po kelių metų nebe parduosi – V. Romanovui jie tik tam, kad treniruočių metu mokytų jaunimą. R. Butautas kaip ir kiekvienas normalus treneris siekė pergalės ir leisdavo į aikštę tuos, kurie gali sužaisti geriausiai.

Atrodo, kad V. Romanovui „Žalgiris“ tarsi arklidės: svarbiausia, kad „pirkinių“ vertė augtų, – iš jų gali uždirbti daug, o už pergales juk niekas nemoka. Tik fanai savo širdimis.

Komentarai žiniasklaidoje

A. Brazys: „Toliau bus dar įdomiau…“

V. Romanovas apie R. Būtauto ir A. Brazio atleidimą

V. Romanovas apie D. Maskoliūno atleidimą: „Aš – stebuklas“

R. Kurtinaitis apie D. Maskoliūno atleidimą (diena.lt):

Pažiūrėkime statistiškai: kol dirbo „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu, D.Maskoliūnas laimėjo viską, ką galėjo. Laimėjo prieš mus Baltijos krepšinio lygos finalą, laimėjo pirmas LKL finalo rungtynes Vilniuje. Žinoma, Kaune mes tikrai atrodėme darniau ir atsirevanšavome, bet trečiąsias rungtynes galėjo laimėti bet kuri komanda. Nemanau, kad tas oficialus kaltinimas – įtikinamas.

D. Maskoliūnas: „Kaltinimai man – pati didžiausia nesąmonė“ (kauno.diena.lt)