Vasarą dvi savaitės tranzavimo po Europą stipriai pakeitė mano požiūrį į keliavimą ir apskritai į gyvenimą. Supratau, jog įsimintiniausi įvykiai būna tie, kurių nesuplanuoji. Be to, pradėjau tikėti likimu: kad net ir blogi dalykai turi nutikti, jog galėtum patirti gerus, – todėl neverta pergyventi dėl to, kas iš pradžių gali atrodyti beviltiška. Taip mąstydamas nusprendžiau tiesiog daugiau nebeplanuoti ir leistis į nuotykius.