Paskutiniajame pasakojime apie kelionę į Romą noriu pasidalinti tuo, ką išgirdau apie miestą ir šalį. Neperskaičiau, o išgirdau, – vienintelis mano šaltinis buvo sutiktas žmogus, todėl nežinau, kiek tiesos buvo tuose žodžiuose, – netikrinau nei enciklopedijose nei turistiniuose giduose – tai būtų tas pats, kaip ieškoti patvirtinimo kiekvieno sakinio iš storo romano. Galiausiai, net jei dalis viso to buvo pasaka, tai ji nuostabi ir vien dėl to verta aprašyti.

Antroji pasakojimo iš Romos dalis – apie nepažįstamą žmogų, pasisiūliusį priimti į svečius ir pakeitųsi visą kelionę.

Kartais tiesiog ateina noras dingti – palikti viską ir pabėgti. Ne pirmą kartą man taip atsitiko prieš porą savaičių. Ne pirmą kartą aš taip ir padariau. Mano pabėgimai visada turi kai ką bendro: jokių planų, jokių draugų, jokių viešbučių ar hostelių. Vienintelis sprendimas – išsirinkti šalį. Šįkart rankose laikiau bilietą į Romą, į skrydį vos už 6 dienų. Nežinojau, ką veiksiu, kur gyvensiu, ką pamatysiu, ką sutiksiu. Ir nenorėjau žinoti. Kartais galima sau leisti tiesiog nieko nežinoti.

Alpių kalnai, senieji Italijos miestai ir Viduržemio jūra. Kaip dešimtąją dieną mes galiausiai pasiekėme savo kelionės tikslą.