Ne paslaptis, jog „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius jaučia ligotą neapykantą dešiniesiems. Nuo paskutinių seimo rinkimų praėjus daugiau nei metams nutariau atkreipti dėmesį į Rimvydo Valatkos ir jo kolegų kūrybinius sugebėjimus vis atrasti naujų (niekur iki tol negirdėtų) epitetų konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – viena iš dviejų šalyje, turinčių didelį nuolatinių rinkėjų ratą. Pastovumas Lietuvos politikoje yra retas reiškinys, todėl įdomu panagrinėti, kas lemia šios politinės jėgos populiarumą. Savo neabejotinai subjektyviu požiūriu pažvelgsiu į šios partijos sandarą ir kilmę.

Jie kūrybingi, drąsūs ir atkaklūs. Jie – kandidatai į Europos parlamentą, baigę skurdžią, bet daug išradingumo pareikalavusią rinkimų kampaniją. Rinkimų, kuriuose varžosi ne partijos, o žmonės. Varžosi dėl dvylikos svajonių darbo vietų – didelių pinigų, galimybių ir laisvės. Laisvės nuo įkyrios lietuviškos žiniasklaidos akių, sukoncentruotų į vietinę valdžią.