Niekada nebuvau didelis poezijos gerbėjas, bet nuo vaikystės vienas eilėraštis kažkodėl įstrigo ir iki šiol liko gyvas manyje. Šiandien mirė žmogus, kuris jį parašė. Praėjus maždaug 10 metų nuo tada, kai paskutinįsyk deklamavau, norėjosi vėl jį garsiai ištarti. Pajutau, kaip žodžiai vienas po kito grįžta iš tolimos atminties. Turbūt yra žodžių, kurie mūsų niekada nepalieka.
Trečiadienis, vasario 16, 2011